Lietuvos valstybės ir karo veikėjas. Gimė 1547 ar 1548 m. Vilniuje, mirė 1603 m. lapkričio 20 d. Lososnoje (netoli Gardino), palaidotas 1604 m. Vyžuonų evangelikų reformatų bažnyčioje.

Iš kunigaikščių evangelikų reformatų Radvilų giminės biržų šakos.

M. Radvilos Rudojo sūnus, Jonušo Radvilos (1579–1620) ir K. Radvilos tėvas.

1567–1569 m. buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro (rūmų) raikytojas, 1572–1579 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) lauko etmonas, 1579 m. Lietuvos pakancleris, 1579–1584 m. Trakų kaštelionas, nuo 1584 m. Vilniaus vaivada, nuo 1589 m. dar ir LDK didysis etmonas.

1576–1579 m. Žiežmarių, 1579–1588 m. Barysavo (Minsko vaivadija) seniūnas.

Dalyvavo Livonijos kare (1558–1583) su Rusija: tėvo laimėtame Ulos mūšyje (1564), kovose Livonijoje, valdovui Steponui Batorui atsiimant 1579 m. Polocką, 1580 m. Velikije Lukus; 1581 m. jo vadovaujama LDK kariuomenė užėmė Rževą ir pasiekė Volgos aukštupį, sumušė cao Ivano IV Rūsčiojo kariuomenę Šelonės mūšyje (netoli Ilmenio ežero), totorių raiteliai pasiekė Staricą prie Volgos (čia buvo caro būstinė).

1581 m. 2 pusėje–1582 m. pradžioje K. Radvilos Perkūno vadovaujama LDK ir Lenkijos kariuomenė buvo apsupusi Pskovo tvirtovę. Prasidėjus karui su Švedija 1601 m. su J. K. Chodkevičiumi ir sūnumi Jonušu Radvila sumušė jos kariuomenę Latvijoje ties Koknese (Dauguvos dešiniajame krante), išvadavo Cėsių pilį ir išvijo švedus iš Vidžemės.

Dėl pergalių pramintas Perkūnu.

Daugiausia Livonijoje nekariavo, nes evangelikų reformatų nekentęs Abiejų Tautų Respublikos valdovas Zigmantas Vaza jį pakeitė Lenkijos didžiuoju etmonu J. Zamoyskiu.

1589 m. pastatydino Biržuose pilį, miesteliui išrūpino Magdeburgo teises.

Rėmė evangelikus reformatus ir kitus nekatalikus (disidentus), atkakliai priešinosi Brastos bažnytinei unijai (1596), stengėsi, kad Lietuvoje susivienytų stačiatikiai (dizunitai) ir protestantai.

Jau XVI a. Radvilų aplinkos poetai P. Gradauskas, J. Kochanovskis, A. Rimša, S. Risinskis apie K. Radvilos Perkūno karo žygius ir pergales Livonijos kare parašė herojinių poemų.

Rašytojas B. Sruoga 1935 m. parašė istorinę dramą „Radvila Perkūnas“, pagal libretą kompozitorius J. Karnavičius sukūrė to paties pavadinimo operą (pastatyta 1937 Valstybės teatre Kaune).

Parengta pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją (2011, t. 19, p. 438–439).