Kalvis. Gimė apie 1856 m. Drūlėnų kaime (Kupiškio r.), mirė 1934 m.
Kalvio amatą jis perėmė iš tėvo, Pajuodupio dvaro kalvio-baudžiauninko, kuris, žmonių pasakojimu, savo kalvėje 1863 m. žmonėms ginklus kalęs.
Nuo vaikystės P. Ragauskas sukinėjosi aplink tėvą. Užaugęs paveldėjo kalvę ir grytelę, tapo žymiausiu apylinkės kalviu.
Visus įrankius – kūjus, reples, dumples – pats pasidarydavo. Turėjo ir mokinių – apylinkių valstiečių vaikų.
P. Ragauskas buvo vadinamas „gražiakalviu“, nes savo kūrinius – kraitskrynių, durų, spintų apkaustus – išraižydavo gimbelėmis, eglutėmis, rūtelėmis ir kitokiais ornamentais.
Saulutes, kryžius jis kalė tik jaunystėje. Jos atskirais elementais primena P. Buzo kaltas saulutes, tačiau P. Ragausko saulutės daug sunkesnės, jose vyrauja konstruktyvumo pradas. Puošybos elementų čia daug mažiau nei P. Buzo kūriniuose. Pagrindinę iš plokščios dvigubos geležies lenktą masyvią kryžmą tarsi pakartoja tokia pat įstrižainė kryžma. Lengvumo teikia tarp šių sunkių kryžmų ritmingai išdėstyti banguotos formos spinduliai – „žalčiukai“.

Parengta pagal Liaudies menininkų duomenų bazę, http://www.tradicija.lt/Menininkai/P_Ragauskas.htm (žiūrėta 2012 05 21).