Evangelikų liuteronų kunigas, teologas, lietuvių raštijos darbuotojas, fokloristas. Gimė 1776 m. sausio 9 d. Karvaičiuose (Kuršių nerija), mirė 1840 m. rugpjūčio 30 d. Karaliaučiuje (dab. Kaliningradas).

Filosofijos mokslų daktaras (1807).

1795–1799 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją. 1800 m. įšventintas kunigu tarnavo kariuomenės įgulos bažnyčios kapelionu kaarliaučiuje, 1811–1816 m. brigados kapelionas (dalyvavo Prūsijos kariuomenės žygiuose).

1807 m. apgynęs filosofijos daktaro disertaciją įgijo teisę dėstyti universitete; ekstraordinarinis profesorius (1810); ordinarinis profesorius (1818); pirmasis (primarius) profesorius (1828).

1810 m. paskirtas pertvarkyto Lietuvių kalbos seminaro direktoriumi ir dėstytoju; išugdė daug lietuvių raštijos veikėjų, tarp jų – kalbininką F. Kuršaitį.

1811 m. išrinktas Karaliaučiaus karališkosios vokiečių draugijos nariu, 1819 m. – Teologijos fakulteto dekanu, keletą kartų buvo išrinktas Karaliaučiaus universiteto prorektoriumi. Nuo 1828 m. Karališkosios Prūsijos konsistorijos narys, 1832 m. Leipcigo istorijos-teologijos draugijos narys.

Pagal iš Jono Gotfrido Jordano gautus Kristijono Donelaičio kūrinių originalus ir Johano Fridricho Holfeldo nuorašus parengė ir išleido „Metus su vertimu“ į vokiečių k. („Das Jahr“, 1818). Leidinyje įdėjo įvadą, duodamas pirmą išsamią K. Donelaičio kūrybos charakteristiką, pateikė informatyvių teksto komentarų, poemą redagavo laisvai, iš 2968 jos eilučių praleido 469, romantino leksiką, keitė veikėjus.
Vertė Ezopo pasakėčias, jų rinkinyje „Aisopas, arba Pasakos“ (1824) paskelbė K. Donelaičio pasakėčias.
Organizavo liaudies dainų rinkimą, tautosakos reikalais susirašinėjo su Johannu Wolfgangu Goethe. Išleido dainų rinkinį „Dainos, oder littauische Volkslieder“ (1825), kurio įvade „Betrachtung über littauische Volkslieder“ („Svarstymas apie lietuvių liaudies dainas“) pateikė istoriografinių duomenų apie lietuvių liaudies poeziją, aptarė jos raiškos bei metrikos ypatybes, kėlė lietuviško epo klausimą. Rinkinys susilaukė plataus rezonanso, jo dainos buvo perspausdinamos, verčiamos į čekų, lenkų, vokiečių, rusų, italų, anglų kalbas.
Rašė vokiškus eilėraščius (rink. „Prutena“, 1–2, 1809, 1824; „Kriegsgesänge“, 1813), juose panaudojo Lietuvos istorijos, lietuvių liaudies dainų motyvų.
Talkinamas Kristijono Gotfrido Cipelio, Jordano ir Henriko Ibšo, parengė naują Biblijos vertimą (1816), parašė jos vertimų į lietuvių k. istoriją („Geschichte der litthauischen Bibel“, 1816), paremtą tekstų lyginimu, ir filologinius savojo vertimo komentarus („Philologisch-kritische Anmerkungen zur litthauischen Bibel“, 1–2, 1816, 1824).
Išleido karo kapeliono dienoraštį „Nachrichten und Bemerkungen aus den Feldzügen des Jahres 1813 und 1814“ („Žinios ir pastabos apie 1813 ir 1814 metų karo žygius“, 1814; liet. 2000), Rytų Prūsijos kunigų presbiteriologiją („Kurzgefasste Nachrichten von allen <…> in Ostpreussen angestellten Predigern“, 1834).