Garsiausias airių ir vienas žinomiausių pasaulio dramaturgų.

Gimė neturtingoje protestantų šeimoje. Tėvas buvo girtuoklis, motina, palikusi šeimą, išvyko studijuoti muzikos į Londoną.

B. Šo mokėsi metodistinėje mokykloje, vėliau – Dublino centrinėje mokykloje, Dublin English Scientific ir Commercial Day mokyklose.

1876 m. išvyko į Londoną pas motiną ir atsidėjo rašymui. Rašė romanus, kurie netapo itin populiarūs, taip pat politinius straipsnius žurnaluose, kuriuose dėstė savo socialistines pažiūras, sulaukusias didelio susidomėjimo. 

Didelę įtaką jo kūrybai padarė pažintis su norvego H. Ibseno kūryba. 

Pirmoji pasisekimo sulaukusi B. Šo pjesė „Našlių namai“ buvo pastatyta 1892 metais. Kiti svarbiausi jo kūriniai – „Šventoji Joana“ (istorinė tragedija apie Žaną d‘Ark), pjesė „Pigmalionas“ (ją išgarsino pagal ją pastatytas miuziklas „Mano puikioji ledi“).

B. Šo dramose svarbu ne tik veiksmas. Jis negailestingai šaipėsi iš nedorų, pavojingų ar kvailų dalykų. Savo nuostatas paaiškindavo publikuojamų pjesių įžangoje arba pratarmėje.

1925 m. B. Šo buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija.