Didžiosios Britanijos lietuvių rašytojas. Tikroji pavardė Barauskas. 

Augo Pirmojo pasaulinio karo ir okupacijos metais, todėl mokyklos nelankė, mokėsi savarankiškai. Įstojęs eksternu 1929 m. baigė Panevėžio gimnaziją. 1933 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Studijų metais žurnale „Kultūra“ pasirodė ir pirmasis grožinis kūrinys – apsakymas „Neišbrista dumblynė“.

1930–1943 m. dirbo Vytauto Didžiojo universiteto administracijoje, uždarius universitetą, 1943–1944 m. laikraščio „Ateitis“ redakcijos sekretorius. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, dirbo laikraščių „Ateitis“, „Lietuviai“ redakcijose, 1945–1946 m. redagavo laikraštį „Nemuno aidas“. 1947 m. Vokietijoje ir Anglijoje kartu su kitais įsteigė laikraštį „Pašvaistė“.

1947 m. apsigyveno Didžiojoje Britanijoje. Dirbo tekstilės fabrike, prižiūrėjo siūlų sukimo mašinas. Kartu pasinėrė į kūrybinius bandymus, o 1949 m. sausio 22 d. įstojo į Lietuvių rašytojų draugiją. 1950 m. įsteigė laikraščius „Manchester apygardos žinios“, „Skersvėjis“, „Akiratis“, bendradarbiavo kituose užsienio lietuvių leidiniuose. 1957–1973 m. ir 1979–1981 m. laikraščio „Europos lietuvis“, 1956–1967 m. „Darbininkų balsas“ redaktorius. 1957–1973 m. ir 1981 m. vadovavo leidyklai „Nidos knygų klubas“. 1964–1980 m. leido ir redagavo literatūros metraštį „Pradalgės“.
Pasirašinėjo B. Kazimieraičio ir kitais slapyvardžiais.

Kūryboje vyrauja prieškario Lietuvos kaimo ir išeivijos gyvenimo temos. Novelėse pasakojamos kasdieniškos istorijos, daug dėmesio skiriama veikėjų bendravimo psichologinėms problemoms, jų prisitaikymui prie aplinkos. Novelių romane „Dvidešimt viena Veronika“ parodytas lietuvės gyvenimas išeivijoje, kasdieniai jos rūpesčiai ir vienatvės išgyvenimui supinti su praeities prisiminimais.

Romanų trilogija „Tūboto gaidžio metai“, „Beragio ožio metai“, „Meškos maurojimo metai“ apima maždaug 70 m. laikotarpį (kaizerinė okupacija, nepriklausomos Lietuvos gyvenimas, sovietinė okupacija); joje plėtojama šeimos likimo tema. Kūriniai realistiniai, epiški, juose gausu kaimo gamtos vaizdų, buities detalių, šmaikščių dialogų.

Išvertė Dž. Steinbeko, V. Folknerio kūrinių. Nuo 2002 – LRS narys.