Rusų dramaturgas, Peterburgo mokslų akademijos narys. Gimė 1823 m. balandžio 12 d. Maskvoje, mirė 1886 m. birželio 14 d. Ščelykovo k. (Kostromos sr.).

1840–1843 m. Maskvos universitete studijavo teisę (nebaigė).

1843–1851 m. tarnavo valdininku teismuose, kur arti sužinojo apie pirklių šeimų gyvenimą ir konfliktus.

1862 m. keliaudamas į Vakarų Europą lankėsi Vilniuje, savo įspūdžius apie miestą aprašė kelionės dienoraštyje.

1870 m. įkūrė Rusų dramaturgų draugiją ir jaivadovavo.

1886 m. Maskvos teatrų repertuarinės dalies vedėjas.

Pirmosioms dramaturgo komedijoms („Į svetimas roges nesėsk“ 1852, „Neturtas – ne yda“ 1853, „Ne taip gyvenk, kaip norėtum“ 1854) turėjo įtakos apie žurnalą „Moksvitjanin“ susibūrę rašytojai slavofilai – T. grigorjevas, T. Filippovas, M. Pogodinas, todėl jose idealizuojama patriarchalinė Rusija, siekiama sukurti teigiamų herojų paveikslų.

Nuo XIX a. 6 deš. vid. bendradarbiavo N. Nekrasovo redaguojamame žurnale „Sovremennik“, vėliau – žurnale „Otečestvennye zapiski“.

Dramaturgijoje ryšku socialinis protestas, smerkiama despotizmas, parodoma šviesenio gyvenimo ilgesys.

1861–1875 m. parašė pjesių, atspindinčių Rusijos gyvenimo permainas po baudžiavos panaikinimo, atskleidžiančių mažojo žmogaus kasdienybės dramatiškumą.

Po 1875 m. sukūrė psichologinių pjesių („Bekraitė“ 1878, „Talentai ir jo gerbėjai“ 1881, „Be kaltės kaltieji“ 1884), jose daugiausia vaizduojama tragiška moterų padėtis, parodyta menininko drama buržuazėjančioje visuomenėje.

Iš viso sukūrė apie 50 komedijų ir dramų, dar parašė 7 pjeses su kitais dramaturgais, išvertė apie 20 pjesių.

Rusų dramaturgijoje įtvirtino realizmą, jo komedijoms ir pjesėms būdinga socialinių ir dorovinių problemų vaizdavimas, sodrūs buities vaizdai, liaudiška šmaikšti kalba; ryšku komiškumo ir tragiškumo derinimas, satyros elemntai, nesudėtinga, bet meistriška kompozicija.

Pagal jo kūrinius pastatyta filmų, jo kūryba pradėta versti į lietuvių kalbą XX a. pr.

Parengta pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją (2010, t. 17, p. 156).