1926 m. baigė Vilkijos progimnaziją, 4 metus mokėsi Kauno meno mokykloje.
Nuo 1927 m. reiškėsi spaudoje, 1928 m. išleido socialistiniais šūkiais nužertą eilėraščių rinkinį „Pirmosios mišios“, kurį konfiskavo cenzūra.
Aktyvus kairiosios orientacijos žurnalo „Trečias frontas“ bendradarbis, trečiafrontininkų sambūrio dalyvis.
1931–1932 m. gyveno Paryžiuje, 1936–1939 m. keletą kartų lankėsi SSRS, keliavo po Vakarų Europą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, įstojo į Komunistų partiją, buvo marionetinio Liaudies seimo deputatu, energingai talkino sovietizuojant kraštą. Kaip šio seimo įgaliotosios komisijos narys vyko į Maskvą įforminti SSRS įvykdytą Lietuvos aneksiją.
Redagavo žurnalą „Raštai“.
Kilus karui pasitraukė į Rusiją, įsijungė į antifašistinės propagandos veiklą. 1944 m. grįžo į Lietuvą, nuo 1945 m. vadovavo sovietinių Lietuvos rašytojų sąjungai, vykdė literatūros ideologizavimo politiką, prisidėjo prie rašytojų represavimo. Redagavo žurnalą „Pergalė“.
P. Cvirka buvo paskelbtas vienu socialistinio realizmo pradininkų lietuvių literatūroje. Kūryboje atskleidė skurdžią kaimo buitį, sukūrė romantišką jauno berno paveikslą („Saulėlydis Nykos valsčiuje“, 1930), negatyviai vaizdavo lietuvių emigrantų gyvenimą JAV („Frank Kruk“, 1934), poetizavo Lietuvos kaimo žmonių darbštumą, propagavo komunistinę santvarką („Žemė maitintoja“, 1935), išryškino lietuvių tautinio charakterio bruožus („Meisteris ir sūnūs“, 1936) ir kt. Parašė kūrinių vaikams: lyrinių apsakymų rinkinys „Cukriniai avinėliai“ (1935), sociologizuotų literatūrinių pasakų rinkinys „Nemuno šalies pasakos“ (1948). Kūriniams būdinga ekspresionistinių raiškos priemonių derinimas su su prozos lyrizmu, poetiškumu.

Žmona Marija Cvirkienė.

Bibliografija:

„Pirmosios pagaisimo dienos“ (eilėraščių rinkinys, 1928),
„Saulėlydis Nykos valsčiuje“ (novelių rinkinys, 1930),
„Adolfas Hitleris“ (apybraiža, 1933),
„Frank Kruk“ (satyrinis romanas, 1934),
„Žemė maitintoja“ (romanas, 1935),

„Cukriniai avinėliai“ (apsakymų rinkinys, 1935)
„Meisteris ir sūnūs“ (romanas, 1936),
„Kasdienės istorijos“ (rinkinys, 1938),
„Ąžuolo šaknys“ (apsakymų rinkinys, 1945),
„Žemė maitintoja“ (romanas, 1946),
„Brolybės sėkla“ (apsakymų rinkinys, 1947)

„Nemuno šalies pasakos“ (pasakų rinkinys, 1948).