ėdžios

Įrenginys gyvuliams šerti. Paprastai būna stacionarios arba kilnojamosios, vienpusės arba dvipusės, individualios arba grupinės. Pagal konstrukciją buvo tvorelinės arba dėžinės. Tvorelinėms naudotos tvorelės arba kopėčios iš stačiakampio rėmo ir ir į jį sukaltų virbų. Jų dydis ir tvorelės tankumas priklausė nuo pašaro stambumo ir šeriamo gyvulio. Buvo viengubos (tvorele atitveriamas tvarto, gardo kampas arba tvorelė atremiama į sieną) arba dvigubos (tvorelės sujungtomis apačiomis tvirtinamos ant kryžmai sukaltų kojų arba kabinamos). Dėžinės ėdžios smulkesniam pašarui kaltos iš lentelių.

Source of the term:	Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 5, p. 316.
Source of the description:	Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 5, p. 316. Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas, sud. Kulnytė B., Lazauskaitė E., Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015.