kanabėkas

Medinis arba geležinis įnagis mėšlui iš vežimo versti. Medinis kablys darytas iš natūraliai išaugusio dvišakio vieną jo šaką nupjaunant iki ~20 cm, o kitą paliekant kotui. XIX a. vid. paplitę geležiniai kanabėkai daryti iš dviražių, triražių ar keturražių šakių, jų ražus užlenkiant statmenai, o į įmovą įtveriant medinį kotą.

Source of the term description:

Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas, sud. Kulnytė B., Lazauskaitė E., Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015.