kabutis

Papuošalas, nešiotas vienas ar kabintas prie kitų papuošalų (į karolių apvaras, prie antkaklių, segių, smeigtukų, grandinėlių, auskarų). Kabučiai daryti iš kaulo, gintaro, žalvario, sidabro, aukso ir kt. medžiagų, dažniausiai stačiakampio ar kvadrato, trikampio, apskritimo, ovalo, trapecijos ar rombo, pusmėnulio, lašo ar kt. formos, kartais zoomorfinio, antropomorfinio pavidalo. Buvo ornamentuojami, puošiami kiauraraščiu, stiklo akutėmis, inkrustuojami emaliu ar dengiami sidabro lapeliu, sidabruojami, alavuojami.

Source of the term:	Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, t. 9, p. 107.
Source of the description:	Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, t. 9, p. 107–108.