Jono Mačiulio-Maironio namai
Senasis Kaunas – Maironio miestas. Čia jis mokėsi ir baigė gimnaziją, čia buvo Kauno dvasinės seminarijos klierikas, vėliau – dėstytojas, profesorius. Devyniolika metų praleidęs Peterburge, studijavęs ir dirbęs Peterburgo Imperatoriškoje dvasinėje akademijoje, į Kauną Maironis vėl grįžo 1909 metais, kaip pats sakė, „baigęs lesinti svetimos žemės paukščius“. Poetas buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. Šiame mieste jo laukė ne tik sava, lietuviška aplinka, ne tik įtemptas sunkus darbas, bet ir ištikimi bičiuliai, bendraminčiai.
Jonui Mačiuliui iš Peterburgo grįžus į Kauną, reikėjo nuspręsti, kur gyventi. Šalia Kunigų seminarijos, pačiame Rotušės aikštės centre, stūksojo apleisti rūmai. Draugai įkalbėjo Maironį juos nusipirkti. Poetas, būdamas Peterburgo dvasinės akademijos dėstytoju, gaudavo nemažą algą, tad, sudėjęs visas santaupas, netekėjusios sesers Marcelės kraičio pinigus ir pasiėmęs paskolą iš banko, nusipirko šiuos didelius namus. Metus laiko juos restauravo ir 1910 metais įsikėlė čia gyventi. Šią datą primena ant pastato frontono esantis užrašas – „1910-ieji J. Maironis“.
Ne vienam lankytojui kyla klausimas, kam poetui reikėjo tokių erdvių patalpų? Pirkdamas šitokius rūmus Jonas Mačiulis tikėjosi, kad čia bus kultūros žmonių, inteligentų susibūrimo vieta. Be to, jis turėjo didžiulį norą gražinti, atgaivinti savo kraštą. Kartu su seserimi Marcele Mačiulyte Maironis apsigyveno antrojo aukšto aštuoniuose kambariuose. Pirmasis aukštas buvo skirtas Lietuvos kultūrinėms draugijoms: čia veikė žurnalo „Garnys“ redakcija, leidykla „Sakalas“, Katalikių moterų draugija. Kitoje antrojo aukšto pusėje yra gyvenęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša.
Čia Jonas Mačiulis gyveno iki savo mirties – 1932-ųjų metų. Per ketvirtąsias poeto mirties metines 1936 metais čia buvo įkurtas Maironio muziejus. Testamente poetas buvo išreiškęs pageidavimą, kad būsimuoju muziejumi turėtų rūpintis švietimo ministro išrinktas žmogus, „doras ir rimtas, ypač literatas“. Tad pirmuoju muziejaus vedėju buvo paskirtas poetas Bernardas Brazdžionis. Ši graži tradicija išliko iki mūsų dienų – šiandien muziejui vadovauja poetė, rašytoja Aldona Ruseckaitė.
Maironio memorialinė ekspozicija veikia aštuoniuose šių rūmų kambariuose, kurie yra atkurti labai autentiškai – taip, kaip juose gyventa paties šeimininko. Muziejininkai dėkingi poeto seseriai Marcelei Mačiulytei, kuri po brolio mirties išsaugojo didžiąją dalį jo daiktų, rūpinosi namais, nubraižė kiekvieno kambario apstatymo planą. Su atkurtu unikaliu interjeru ir kviečiame susipažinti parodos lankytojus.
