LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA 
Savamoksliai kaimo dievdirbai iki XX a. penktojo dešimtmečio kūrė įvairių šventųjų skulptūras.
Dažniausiai jos būdavo talpinamos kaimo pakelėse, sodybose ar kapinėse statomose koplytėlėse,
koplytstulpiuose, stogastulpiuose, puošdavo bažnyčias. Bėgant laikui bažnyčių interjeras keitėsi,
koplytėlės sunyko, tad jose buvusios skulptūrėlės saugotos namuose.
Žemaičių muziejaus „Alka“ įkūrėjas ir pirmasis direktorius Pranas Genys, važinėdamas po
Žemaitiją ir rinkdamas aukas muziejui, kartu rinko ir eksponatus. Po Antrojo pasaulinio karo
liaudies meno rinkinys buvo pildomas ekspedicijų metu surinktais, pavienių asmenų dovanotais
eksponatais. Taip buvo pradėta kaupti, dabar jau– virš tūkstančio, įvairių šventųjų skulptūrų
kolekcija.
Savitą vietą liaudies skulptūroje užima angelai. Jų muziejuje saugoma beveik aštuoniasdešimt
skulptūrėlių. Žemaičiai tikėjo, kad kiekvienas žmogus turi savo Angelą Sargą, kuris lydi jį visą
gyvenimą. Angelų skulptūros – sudėtinė Pietos, šv. Izidoriaus, šv. Roko skulptūrų kompozicijų
dalis. Skrendantys, klūpantys, stovintys, pamaldžiai ant krūtinės sudėję rankas ar rankoje
laikantys žvakę angelai papildydavo, vizualiai sustiprindavo visą koplytėlės vidaus kompoziciją.
Seniausia muziejuje sukaupto rinkinio skulptūra „Angelas“ paženklinta 1704 m. data. Kita to
paties meistro angelo skulptūra be pažymėtos datos tikėtina sukurta tais pačiais metais. Abi
skulptūros stovėjo Patausalės (Telšių r.) koplyčioje, kuri buvo nugriauta po 1863 m. sukilimo.
Dauguma rinkinio skulptūrų datuotos XIX a. ir XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Tarp daugelio
meistrų, išliko tik kelios pavardės: Kazimieras Mockus, Kazys Varnelis, Adomas Einikis,
Vaitkus (vardas nežinomas).
Parodą parengė vyr. muziejininkė Vida Rimkuvienė ir muziejininkė-skaitmenintoja Loreta
Norvaišienė
Angelas ilgu mėlynu rūbu stovi ant rudo pagrindo. Dešinės rankos delnas prispaustas prie krūtinės. Kairėje rankoje laiko žvakidę, kurioje nėra žvakės. Plaukai ilgi, rudi. Kojos basos, iš po rūbo kyšo tik kojų pirštai. Sparnai rusvos spalvos išskleisti už nugaros. Kairysis sparnas nulaužtas.
Skulptūra iš tos pačios skulptūrų grupės, kaip ir eksponatas GEK 8064.
Skulptūra „Angelas“. Meistras nežinomas.
Vaizduojamas angelas, klūpantis ant dešiniojo kelio, su ilgais rūbais. Ant dešinės rankos delno laiko žvakę, kuri kaire ranka prilaikoma per vidurį. Plaukai geltoni, sušukuoti atgal. Kūnas pasuktas kiek į dešinę.
Skulptūra vaizduoja stovintį basomis kojomis ant pakylos, ilgu rūbu angelą. Kairės rankos kumštis prie krūtinės, dešinė ranka sulenkta stačiu kampu. Plaštaka iki rankovės nulaužta. Sparnai – iš vienos lentelės, prikalti vinimis. Plaukai siekia apykaklę.
Iš meistro K. Varnelio skulptūrą pirko P. Meškauskis ir perleido savo žentui Stasiui Burbai.
Angelas vaizduojamas ilgu baltu rūbu, rudu dirželiu ir apykakle. Plaukai siekia sparnus, rudi, perskleisti lygiai per vidurį, sušukuoti atgal. Dešinėje rankoje laiko pilną kieliką, kairėje – ietį. Kojos basos. Stovi ant pakylos – keturkampės tamsios lentos. Sparnai ir ietis nulūžę.
Iki 1945 m. skulptūra stovėjo koplytėlėje prie kelio Lieplaikė – Nešukuočių kaimas ant Mušės upelio kranto.
Medžio skulptūra „Angelas“.
Vaizduojamas jaunuolis, klūpantis ant dešiniojo kelio, basomis kojomis. Rūbas ilgas, baltas. Per dešinį petį – mėlyna juosta. Plaukai neilgi, rudi, pasiraitę. Dešinės rankos nėra iki alkūnės, kairė nuskilusi nuo alkūnės iki peties. Klūpo ant to paties medžio pjedestalo, ornamentuoto gėlėmis.
Skulptūra stovėjo Tamulienės Marijos (Povilo) kieme. Plungės raj. Vieštuvėnų (Vieštovėnų) km.
Skulptūrėlė „Lekiantis angelas“. Angelas vaizduojamas su sparnais, viena ranka prispausta prie krūtinės, kita sulenkta. Iškritusi plaštaka, be kojų. Skulptūrėlę dirbo meistras Šimkus savo koplytėlei.
Skulptūrėlė „Angelas“. Vaizduojama galva ir sparnai. Plaukai dažyti rudai, akys ir antakiai – juodai, veidas – šviesiai pilkai, sparnai – pilkai
Skulptūrėlė dažyta: plaukai dažyti rudai, veidas – rusvai, lūpos – raudonos. Prie kaklo – tamsios spalvos juosta. Aplink galvą eina dvi eilės lapų vainikų. Skulptūrėlė buvo Geidžių koplyčios viduje.
Skulptūrėlė „Angelo galvelė“: medinė, dažyta. Plaukai dažyti rudai, veidas – rusvai, lūpos – raudonos. Prie kaklo – tamsios spalvos juosta. Aplink galvą išdrožtos dvi eilės lapų vainikų. Sklptūrėlė buvo Geidžių koplyčios viduje.
Skulptūrėlė išdrožinėta iš medžio. Vaizduojama galva su sparnais. Skulptūrėlė buvo Geidžių koplyčioje ant išorinės sienos, virš durų.
Skulptūrėlė angelo galvelė, išdrožta iš medžio. Vazduojami plaukai – ilgi, garbiniuoti. Lūpos dažytos raudonai, akys – juodai. Aplink galvutę išdrožinėti augaliniai ornamentai. Skulptūrėlė buvo Stulpinų koplytėlėje (Telšių raj.).
Skulptūrėlė „Angelas“ („Angelo galvelė“) išdrožta iš medžio, juodos spalvos, viršutinė galvos dalis, vaizduojanti plaukus, aptraukta medžiaga (audiniu). Galvos šonuose išdrožinėti sparnai.
 |
 |
| |
 |
 |
| |