Senoji medinė skulptūra Utenos kraštotyros muziejuje. Šv. Jonas Nepomukas

Visuose katalikiškuose kraštuose buvo ir yra statomi kryžiai, koplytstulpiai, tačiau „niekur pasaulyje nėra tokios formų, ornamentikos gausos ir įvairovės, kokia yra Lietuvoje. O tie kryžiai, koplytėlės, koplytstulpiai – tai namai, kuriuose gyvena šventieji – liaudies meistrų sukurtos skulptūros“ (Laima Laučkaitė-Surgailienė). Utenos krašte daugiausiai buvo kryžių su Nukryžiuotojo skulptūromis, vadinamosiomis „kančiomis“ arba „mūkomis“, nemažai Marijos skulptūrėlių, meistrai mėgo vaizduoti Jėzaus krikštą ir šv. Joną Nepomuką. Utenos kraštotyros muziejaus dailės rinkinyje saugoma daug įvairių šventųjų skulptūrų, tarp jų net 13 – šv. Jono Nepomuko. Tai visai nenuostabu: tikėta, kad šis šventasis saugo nuo vandens nelaimių, o Utenos krašte daug upių ir ežerų, todėl prie jų ir buvo statomi koplytstulpiai su šv. Jono Nepomuko skulptūromis. Koplytstulpį su šventuoju galima pamatyti Sėlos kaime (Tauragnų sen.), skulptūrą 1937 m. (restauruota 1989 m.) sukūrė meistras Silva Toleikis-Baužys. Tauragnų miestelyje prie Tauragno ežero stovi Prano Kaziūno koplytstulpis su šv. Jono Nepomuko skulptūra, kurta 1993 m. Albertas Peluritis 1939 m. koplytstulpį su šv. Jonu Nepomuku sukūrė Kuktiškių seniūnijos Gimžiškių kaimui. J. Nepomukas buvo čekų kunigas, atsisakęs išduoti karalienės išpažinties paslaptį ir todėl nuskandintas Vltavos upėje. Naujesniais duomenimis, Nepomukas buvo nužudytas dėl to, kad bažnyčios reikaluose gynė arkivyskupo viršenybę prieš karalių. 1721 m. popiežius Inocentas XIII J. Nepomuką paskelbė palaimintuoju, o popiežius Benediktas XIII 1729 m. kovo 19 d. Joną Nepomuką kanonizavo. Į Abiejų Tautų Respubliką Nepomuko kultą XVIII a. II pusėje atnešė jėzuitai. Muziejuje saugomas šventojo skulptūras kūrė Jonas Dagys, Antanas Deveikis, Jurgis Gečys, Kazimieras Gutauskas, Albertas Peluritis, Jonas Šepetys, Juozas Šinkūnas ir nežinomi meistrai. Šventasis dažnai vaizduojamas su kunigo drabužiais, balta kamža (katalikų liturginis drabužis), ant galvos dedamas biretas (standi keturkampė kepurė su trimis ar keturiais rageliais, tradicinis katalikų dvasininkų galvos apdangalas). Kiti atributai – krucifiksas, palmės šakelė, kartais knyga ar nimbas su penkiomis žvaigždutėmis, primenančiomis legendą apie Vltavos upėje sužibusias žvaigždes, kai Jonas Nepomukas buvo numestas nuo tilto. Utenos kraštotyros muziejuje saugomos šv. Jono Nepomuko skulptūros turi visus išvardintus atributus. Didžioji dalis skulptūrų į muziejų pateko XX a. 7-jame dešimtmetyje, kai „praeities atgyvenas“ naikino sovietinės ideologijos paveikti žmonės. Tuo metu muziejuje dirbę muziejininkai, net ir negaudami transporto, sugebėjo skulptūras atsivežti, taip jas išgelbėdami nuo sunaikinimo. Viena šv. Jono Nepomuko skulptūra liudija ir pasipriešinimą naikinimui. Šv. Jonas Nepomukas, drožtas Jurgio Gečio 1933 m., stovėjo prie Siesarties upelio Molėtuose. Pasakojama, kad skulptūrą norėta sunaikinti – skulptūra stribų buvo padegta, įmesta upelin, nuplaukė iki Moletūnų kaimo. Žmonės ištraukė, įkėlė į medį ir pririšo. Apie skulptūrą muziejui pranešė mokytoja O. Repečkaitė ir 1969 m. ji buvo atsigabenta į muziejų. Dabar senoji medinė skulptūra džiugina ir stebina muziejaus lankytojus, liudydama turtingą mūsų senelių ir prosenelių dvasinį pasaulį, pasakodama skulptūras kūrusių meistrų gyvenimo istorijas.

Nuotraukos Andriaus Surgailio.
Parengė Bronislava Juknevičienė, vyriausioji fondų saugotoja