LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA 
Visuose katalikiškuose kraštuose buvo ir yra statomi kryžiai, koplytstulpiai, tačiau „niekur pasaulyje nėra tokios formų, ornamentikos gausos ir įvairovės, kokia yra Lietuvoje. O tie kryžiai, koplytėlės, koplytstulpiai – tai namai, kuriuose gyvena šventieji – liaudies meistrų sukurtos skulptūros“ (Laima Laučkaitė-Surgailienė). Utenos krašte daugiausiai buvo kryžių su Nukryžiuotojo skulptūromis, vadinamosiomis „kančiomis“ arba „mūkomis“, nemažai Marijos skulptūrėlių, meistrai mėgo vaizduoti Jėzaus krikštą ir šv. Joną Nepomuką. Utenos kraštotyros muziejaus dailės rinkinyje saugoma daug įvairių šventųjų skulptūrų, tarp jų net 13 – šv. Jono Nepomuko. Tai visai nenuostabu: tikėta, kad šis šventasis saugo nuo vandens nelaimių, o Utenos krašte daug upių ir ežerų, todėl prie jų ir buvo statomi koplytstulpiai su šv. Jono Nepomuko skulptūromis. Koplytstulpį su šventuoju galima pamatyti Sėlos kaime (Tauragnų sen.), skulptūrą 1937 m. (restauruota 1989 m.) sukūrė meistras Silva Toleikis-Baužys. Tauragnų miestelyje prie Tauragno ežero stovi Prano Kaziūno koplytstulpis su šv. Jono Nepomuko skulptūra, kurta 1993 m. Albertas Peluritis 1939 m. koplytstulpį su šv. Jonu Nepomuku sukūrė Kuktiškių seniūnijos Gimžiškių kaimui. J. Nepomukas buvo čekų kunigas, atsisakęs išduoti karalienės išpažinties paslaptį ir todėl nuskandintas Vltavos upėje. Naujesniais duomenimis, Nepomukas buvo nužudytas dėl to, kad bažnyčios reikaluose gynė arkivyskupo viršenybę prieš karalių. 1721 m. popiežius Inocentas XIII J. Nepomuką paskelbė palaimintuoju, o popiežius Benediktas XIII 1729 m. kovo 19 d. Joną Nepomuką kanonizavo. Į Abiejų Tautų Respubliką Nepomuko kultą XVIII a. II pusėje atnešė jėzuitai. Muziejuje saugomas šventojo skulptūras kūrė Jonas Dagys, Antanas Deveikis, Jurgis Gečys, Kazimieras Gutauskas, Albertas Peluritis, Jonas Šepetys, Juozas Šinkūnas ir nežinomi meistrai. Šventasis dažnai vaizduojamas su kunigo drabužiais, balta kamža (katalikų liturginis drabužis), ant galvos dedamas biretas (standi keturkampė kepurė su trimis ar keturiais rageliais, tradicinis katalikų dvasininkų galvos apdangalas). Kiti atributai – krucifiksas, palmės šakelė, kartais knyga ar nimbas su penkiomis žvaigždutėmis, primenančiomis legendą apie Vltavos upėje sužibusias žvaigždes, kai Jonas Nepomukas buvo numestas nuo tilto. Utenos kraštotyros muziejuje saugomos šv. Jono Nepomuko skulptūros turi visus išvardintus atributus. Didžioji dalis skulptūrų į muziejų pateko XX a. 7-jame dešimtmetyje, kai „praeities atgyvenas“ naikino sovietinės ideologijos paveikti žmonės. Tuo metu muziejuje dirbę muziejininkai, net ir negaudami transporto, sugebėjo skulptūras atsivežti, taip jas išgelbėdami nuo sunaikinimo. Viena šv. Jono Nepomuko skulptūra liudija ir pasipriešinimą naikinimui. Šv. Jonas Nepomukas, drožtas Jurgio Gečio 1933 m., stovėjo prie Siesarties upelio Molėtuose. Pasakojama, kad skulptūrą norėta sunaikinti – skulptūra stribų buvo padegta, įmesta upelin, nuplaukė iki Moletūnų kaimo. Žmonės ištraukė, įkėlė į medį ir pririšo. Apie skulptūrą muziejui pranešė mokytoja O. Repečkaitė ir 1969 m. ji buvo atsigabenta į muziejų. Dabar senoji medinė skulptūra džiugina ir stebina muziejaus lankytojus, liudydama turtingą mūsų senelių ir prosenelių dvasinį pasaulį, pasakodama skulptūras kūrusių meistrų gyvenimo istorijas.
Nuotraukos Andriaus Surgailio.
Parengė Bronislava Juknevičienė, vyriausioji fondų saugotoja
Šventasis išdrožtas stovintis, ilgais juodais plaukais, trumpa barzdele. Ant galvos juoda keturkampė kepurė su raudonu kryžiumi. Užsisiautęs trumpą apsiaustą, ties kaklu surištą virvute. Po apsiaustu kamža, po ja – sutana. Rankos sulenktos, nuo nukarę plačios kamžos rankovės. Aplink galvą geležinis lankelis – aureolė su trim žvaigždelėm. Skulptūra stovėjo Mačionių k., Skiemonių sen., Anykščių r., Dičių sodyboje netoli Urvenos upelio.
Šv. Jonas Nepomukas stovintis, galvą palenkęs, abi rankas sulenkęs per alkūnes ir ištiesęs prieš save. Kairėje rankoje laiko maldaknygę su kryžiais ant viršelių. Apsivilkęs juoda sutana, ant jos – balta ornamentuota kamža, raudona stula su geltonais kryžiais galuose ir taškais. Ant pečių – raudonas apsiaustas su geltonais papuošimais. Ant galvos juoda keturkampė kepurė, juodi plaukai, trumpa barzdelė (tik išdažyta), ūseliai. Žandai dažyti rausvai, veidas, rankos – rožine spalva. Rankos įstatytos atskirai. Batai juodi, ant aukštesnių kulnų.
Skulptūra nebaigta: trūksta rankų, smulkesnės ornamentikos. Šventasis keturkampe juoda kepure, juoda nedidele barzdele. Apsigaubęs juodu apsiaustu, po juo – kamža (nedažyta), stula, sutana.
Šventasis stovi sukryžiavęs ant krūtinės rankas. Apsivilkęs balta kamža karpyta apačia.Ant kamžos uždėta juoda stula, galuose papuošta kryžiais. Po kamža – ilga juoda sutana. Ant galvos uždėta aukšta keturkampė kepurė. Barzda ir ūsai išpiešti juodais dažais. Skulptūra drožta Alberto Peluričio (1893–1978), gyv. Griniškio vnk., Kuktiškių sen., Utenos r., apie 1943 m.
Šventasis stovi apsivilkęs kunigo drabužiais: juoda keturkampe kepure ant galvos, juoda stula, balta kamža, juoda sutana, apsiavęs juodais batais su pakulnėmis. Veidas, rankos dažyti geltonai, akys juodai, plaukai, ūsai, barzda – ruda spalva. Rankos sulenktos ir ištiestos į priekį, drožtos iš kito medžio gabalo ir įstatytos.
Šventasis stovi apsivilkęs kunigo drabužiais – sutana, kamža, stula, vienplaukis. batai ant pakulnių. Kairėje sulenktoje rankoje laiko sidabro spalva dažytą kryžių, dešinėje – knygą. Skulptūros rankos įstatytos iš kito medžio. Šventasis stovi ant postamento su įrašu 1893. Skulptūra stovėjo Pavyžinčio k., Kuktiškių sen., Utenos r.
Pailgo veido šventasis juoda barzda, ūsais, neilgais plaukais, su juoda keturkampe kepure. Apsisiautęs gelsva pelerina ilgio iki šlaunų, po ja – balta stula su juodais kryžiais galuose, balta kamža ir juoda sutana. Galvą pakreipęs į dešinę pusę, kairė ranka įstatyta, ištiesta į priekį. Šventasis stovi ant pastovėlio. Skulptūra daryta Jono Dagio Galelių k., (Vyžuonų sen., Utenos r.) 1914 m.
Šventasis stovi apsisiautęs priekyje susegtu juodu apsiaustu, po juo stula, kamža ir sutana. Ant galvos juoda kepurė. Rankos išpjautos iš atskiro medžio gabalo ir prikaltos. Šventasis darytas Jono Šepečio (mirė 1924 m.), gyv. Kazliškių k., Želvos sen., Ukmergės r. Skulptūra stovėjo Aparų k., Balninkų sen., Molėtų r.
Šventasis stovi šiek tiek pakreipęs galvą į dešinę puse. Apsivilkęs kailine pelerina, po ja balta kamža ir susagstyta apvaliom juodom sagom sutana. Juodais, garbanomis krintančiais plaukais, su barzda ir ūsais. Ant galvos juoda kepurė. Skulptūra stovi ant apvalaus postamento, į kurį apačioje prikalinėta vinių. Šventasis drožtas Jurgio Gečio 1933 m. Skulptūra stovėjo Molėtuose prie Siesarties upelio.
Ant pastovėlio stovi šventasis su juoda sutana, baltais palaidais marškiniais ir juodu apsiaustu. Kepurė juoda, kampuota. Virš galvos yra aureolė, padaryta iš vielos, pritvirtinta prie pečių. Kairė ranka atkišta į priekį.
Stogastulpis Sėlos k., Tauragnų apyl., Utenos r. 1964 m. Darytas J. bivainio 1937 m. Apvalus stulpas su stogeliu, po kuriuo medinė šv. Jono skulptūra.
Stogastulpis Sėlos k., Tauragnų apyl., Utenos r. 1964 m. Darytas J. Bivainio 1937 m. Ant apvalaus stulpo yra stogelis, po kuriuo medinė šv. Jono skulptūra.
 |
 |
| |
 |
 |
| |