Tarmių rankraštyną sudaro transkribuotų tarminių tekstų sąsiuviniai (rankraščiai). Jie pradėti užrašinėti dar 1950 m., laikantis Juozo Senkaus Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo instrukcijos (1954). Tokio darbo tikslas – ištirti tarmes, parengti ir išleisti tarminių tekstų chrestomatiją Lietuvių kalbos tarmės (1970) ir tris Lietuvių kalbos atlaso tomus (1977, 1982, 1991).

Per beveik 20 metų dialektologinių ekspedicijų metu mokslo darbuotojai, dėstytojai, aspirantai, studentai ir mokytojai apkeliavo daugiau nei 700 gyvenamųjų vietovių ir sukaupė per 1000 rankraščių.

Sąsiuvinius sudaro dvi dalys: tarmei būdingų tarminių ypatybių aprašas ir daugiausia vyresniosios kartos pateikėjų tarminė kalba (dainos, pasakos ir kt.), užrašyta fonetinės transkripcijos ženklais. Transkribuoti tekstai užrašyti tiesiogiai klausantis informantų arba garso įrašų.

Tarmių rankraštyno sąsiuviniai saugomi Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve ir yra naudojami šiuolaikiniuose tarmių tyrimuose. Jie sugrupuoti į bylas pagal tirtą gyvenamąją vietovę (konkrečius Lietuvių kalbos atlaso geografinius punktus).

APIE TARMIŲ RANKRAŠTYNO PIRMĄ BYLĄ (Lietuvių k. dialektologinės ekspedicijos apklauso fonetikos sąsiuvinis; kalba netaisyta)

Apklausui medžiaga rinkta iš dviejų kaimyninių kaimų: Bagrėno ir Važatkiemio (vėliau tarp jų atsirado naujas Žarijų kaimas – Bagrėno dvaro naujakuriai).
Bagrėnas yra senas kaimas ir šalia jo seniau buvo to pat vardo dvaras. Dabar priklauso Kauno sričiai, Prienų rajonui, Bagrėno apylinkei. Turi apie 20 gyventojų valstiečių. Skiriamos trys linijos: pancka, vidurinė ir vyžiniai. Jaunimas daugiausia bendrauja su netolimo Šiauliškių kaimo žmonėmis (vedybos ir kita). Iki Prienų miesto apie 4 klm.
Važatkiemio kaimas priklauso Alksniakiemio apylinkei. Taip pat senas kaimas, atsiradęs skirstant iš kaimų į vienkiemius. Dabar turi apie 18 gyventojų valstiečių. Iki artimiausio miestelio – Birštono yra tik apie 4-5 klm., bet su juo maža turi ryšio (jis yra kitoje Nemuno pusėje). Daug labiau lankomas Prienų miestas (apie 8 klm. atstumas). Artimiausia geležinkelio stotis yra tik Kauno, apie 38 klm. Gyvenamoje vietovėje iš kultūrinių įstaigų anksčiau buvo tik Alkniakiemio prad. mokykla. Dabar ten pat veikia klubas-skaitykla.
Abejuose kaimuose beveik visi gyventojai buvo lietuviai. Svetimų kalbų įtakos bemaž nepaliesti. Bagrėno kaimo gyventojai baudžiavą ėjo į prie Nemuno esantį Bagrėno dvarą, o Važatkiemio – į Ašmintos (4-5 klm.) dvarą.
Apklausui daugiausia pasirankiota iš:
a) Važatkiemio k.: 1) M. M., apie 53 m. amžiaus, vietoj gimusio ir augusio, mokyklos nėjusio, tik kariuomenėj (1920-1923 m.) pramokusio rašyt. 2) jo sūnaus J., taip pat ten gimusio ir augusio, išėjusio Prienų vidur. mokyklą ir dabar studijuojančio Vilniaus universitete, 3) K. A., 68 m., gim. ir aug. Pakiauliškių k., Prienų vls. iš čia atitekėjusios; nemokytos.
b) Bagrėno k.: 1) B. P., gim. 1902 m. Visą laiką čia gyvenusio, nemokyto; 2) Z. K., 54 m. atitekėjusios iš Šiauliškių k. niekur kitur nebuvusios ir nesimokusios. 3) Z. M., 25 m. čia gim. ir augusios, baigusios prad. mok.