Nespalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo Kretingos muziejaus rinkiniuose. Ąžuolinės durys iš Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčios į vienuolyną, kurias XVIII a. pradžioje kirviais iškapoti bandė miestą užėmę švedų kariai, ieškoję vienuolių lobių. Vaizdą pakraščiuose juosia platus baltas laukelis. Nuotraukos kraštai lygūs.

Nuotraukos nugarinėje pusėje juodu pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „XVIII amž. pradžioje Kretingos / bažnyčios švedų belaužiant įkirstos / durys. Pro tas duris iš bažnyčios / į vienuolyną įeidavo.“

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną 1605–1610 m. pastatė Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius ir jo žmona Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė. Pasakojama, kad Šiaurės karo pradžioje dalis vienuolių pasitraukė į kaimyninę Prūsiją, išsiveždami su savimi vertingesnius daiktus. Apie 1704 m. į vienuolyną įsiveržę Švedijos kariai pareikalavo iš Kretingoje pasilikusių pranciškonų brolių atiduoti vienuolyno turtus. Šiems atsisakius tai daryti, juos gyvus užmūrijo rūsyje, o bandžiusius pabėgti – nužudė prie dabartinės Pušyno gatvės. Šiuo metu durys su švedų kirvių įkartomis kaip istorinė relikvija eksponuojamos bažnyčios dešiniosios navos gale įrengtoje nišoje.