Nespalvota, horizontalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1909 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčios, vienuolyno ir priešais juos stovinčios Šv. Jurgio koplytėlės vaizdas iš pietvakarių pusės po 1908 m. atliktos rekonstrukcijos. Nuotraukos kraštai lygūs, o vaizdą pakraščiuose juosia platus baltas rėmelis.

Nuotraukos nugarinėje pusėje juodu pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos bažnyčia ir vienuolynas iš pietva- / karių pusės po 1907 metų remontą“.

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną 1605–1610 m., o bažnyčią 1610–1617 m. pastatė Žemaičių seniūnas ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su žmona Sofija Mieleckaite-Chodkevičiene (palaidota bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi). 1672 metais Kazimieras Jonas Sapiega prie gotikinės bažnyčios pristatė keturkampį bokštą su piramidine viršūne, kurią XIX a. pradžioje pakeitė renesansinio stiliaus bokštelis. 1908 metais grafo Aleksandro Tiškevičiaus ir parapijiečių lėšomis bažnyčia buvo rekonstruota, perdirbta iš vienanavės į trinavę, o bokštas paaukštintas pristatant neorenesansinę viršūnę (projekto autorius – Krokuvos architektas Slavomiras Odživolskis), primenančią Krokuvos Vavelio pilies katedros Žygimantų bokštą. Šv. Jurgio koplytėlė skverelyje priešais bažnyčią ir vienuolyną pastatyta XX a. pradžioje.