Tarmių rankraštyną sudaro transkribuotų tarminių tekstų sąsiuviniai (rankraščiai). Jie pradėti užrašinėti dar 1950 m., laikantis Juozo Senkaus Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo instrukcijos (1954). Tokio darbo tikslas – ištirti tarmes, parengti ir išleisti tarminių tekstų chrestomatiją Lietuvių kalbos tarmės (1970) ir tris Lietuvių kalbos atlaso tomus (1977, 1982, 1991).

Per beveik 20 metų dialektologinių ekspedicijų metu mokslo darbuotojai, dėstytojai, aspirantai, studentai ir mokytojai apkeliavo daugiau nei 700 gyvenamųjų vietovių ir sukaupė per 1000 rankraščių.

Sąsiuvinius sudaro dvi dalys: tarmei būdingų tarminių ypatybių aprašas ir daugiausia vyresniosios kartos pateikėjų tarminė kalba (dainos, pasakos ir kt.), užrašyta fonetinės transkripcijos ženklais. Transkribuoti tekstai užrašyti tiesiogiai klausantis informantų arba garso įrašų.

Tarmių rankraštyno sąsiuviniai saugomi Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve ir yra naudojami šiuolaikiniuose tarmių tyrimuose. Sąsiuviniai sugrupuoti į bylas pagal tirtą gyvenamąją vietovę (konkrečius Lietuvių kalbos atlaso geografinius punktus).

APIE TARMIŲ RANKRAŠTYNO 181  BYLĄ  (kalba netaisyta).

Tiriamoji vieta yra Vygrelių kaimas ir apylinkė (punkto Nr. 620a), Kalvarijos rajono. Be Vygrelių (Vigrelei) kaimo asmenų panaudota ir iš kaimyninių tos pačios apylinkės kaimų (Graužinių, Triduonių arba Duoniškiai) tarmės atstovai. Vėliau palyginta dar ir su (tolimesnių kaimų pasieniu tarp Vištyčio ir Liubavo) tarme. Vygrelio vardas yra kilęs nuo ežero vardo Vygrio (Vygris). Apylinkė yra prie pat Lietuvos TSR ir Lenkijos demokratinės respublikos administracinės sienos, pusiaukelėje tarp Liubavo ir Vištyčio, nuo rajono centro (Kalvarijos) apie 28 km., nuo Kalvarijos geležinkelio stoties apie 20 su viršum kilometrų į vakarų pusę; plentų arti kaip ir nėra. Artimiausias miestelis yra Gražiškiai, 8 km. į šiaurės pusę. Vygreliai, kaip ir kai kurie apylinkės kaimai, yra gana seni (jų pradžios žmonės nebeatmena).