LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Vaizduojamas katedros fragmentas, medžiai, mūrinė tvora su vartais, sniego pusnys.

Nesignuotas.

Vaizduojamas bažnyčios fragmentas, medžiai, mūrinė tvora dengta čerpėmis, medinio pastato su mažu priestatu galinė dalis.

Nesignuotas.

Laiškas rašytas lenkų k. 1 lapas.

Sofija Riomerienė (1885–1972) – Lietuvos tapytoja, grafikė. 

Peliksas Bugailiškis (1883–1965)  – Lietuvos kultūros ir spaudos darbuotojas, kraštotyrininkas, teisininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus įkūrėjas.

Laiškas rašytas lenkų k. 1 lapas.

Sofija Riomerienė (1885–1972) – Lietuvos tapytoja, grafikė. 

Peliksas Bugailiškis (1883–1965)  – Lietuvos kultūros ir spaudos darbuotojas, kraštotyrininkas, teisininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus įkūrėjas.

Laiškas rašytas lenkų k. 1 lapas.

Sofija Riomerienė (1885–1972) – Lietuvos tapytoja, grafikė. 

Peliksas Bugailiškis (1883–1965)  – Lietuvos kultūros ir spaudos darbuotojas, kraštotyrininkas, teisininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus įkūrėjas.

Sofija Dembovskytė-Riomerienė  (1885–1972) tapybos mokėsi Miunchene, Krokuvoje, Paryžiuje. Po I-ojo pasaulinio karo ištekėjo už Tytuvėnų dvaro valdytojo Eugenijaus Riomerio. S. Riomerienė kūrė akvarele, pastele, aliejiniais dažais. Ji taip pat raižė, sukūrė grafikos darbų, bet daugiausiai tapė. Sukūrė nemažai iškilių žmonių portretų.
S. Riomerienę ir Maironį siejo ilgametė bičiulystė, jiedu svečiavosi vienas kito namuose, o 1923 m. dailininkė pradėjo kurti vieną geriausių poeto portretų, kurį jam padovanojo 1924 m. Tai subtili pastelė, prislopintų spalvų, poeto portretas iki krūtinės. Poeto albumuose saugomos Sofijos nuotraukos su dedikacijomis Maironiui, o Maironis, dėkodamas už savo portretą, jai sukūrė ir padovanojo eilėraštį:
Išliksiu aš gyvas paveiksle tame,
Net tuomet, kai kūnas, užbertas žeme,
Ilsėsis, klajones užbaigęs visas!..
Išliksiu ne vienas: išliksi vardu,
Kuri sumaningai pirštelių raštu
Nemirštamas atvaizdui dėjai varsas.
Nors mūsų pasauliai kita mintimi
Nuausta, vardai sau neliks svetimi,
Net žemės klajones užbaigus visas.
Maironio bute kabo dar vienas gražus S.Riomerienės tapybos darbas – „Lietuvaitės galvutė“ (1927).
J. Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinis daiktas.

Sofijos Dembovskytės-Riomerienės (1885–1972) kūrybai būdingas realizmas, raiškus piešinys, lengvas potėpis, vaiskus, dažniausiai šaltų tonų koloritas. Dailininkė mėgo tapyti nedidelio formato peizažus, natiurmortus. Paveikslas „Dvi bobutės“ savo siužetu išsiskiria iš kitų dailininkės darbų. Pati būdama didelio Tytuvėnų dvaro šeimininkė, daugiausia tapė dvaro aplinką, žymius to meto žmones. Yra nutapiusi ir Vaižganto portretą.

J. Tumo-Vaižganto (1869–1933) memorialinis daiktas.

Sveikina su vardo diena (lenkų kalba). Atvirukas (Dauguvos upė naktį) iš Maironio albumo.

Vertimas: Maironis. Laiškai. Atsiminimai. Vilnius, LLTI, 2016. P. 170.

Poetas bičiuliavosi su dailininke, dažnai viešėdavo jos dvare Tytuvėnuose. Dėkodamas S. Riomerienei už nutapytą portretą Maironis užrašė dedikaciją kitoje paveikslo pusėje [ „Išliksiu aš gyvas paveiksle tame..." ]. Restauruojant paveikslą įrašas buvo išimtas ir restauruotas atskirai. Kitoje paveikslo pusėje ant rėmų yra metalinė plokštelė su įrašu.

Kompozicijoje – dvi moterys. Vyresnioji žiūri į jaunesniąją , kuri matuojasi priešais veidrodėlį gintarinius karolius, už jų kambario interjero fragmentas.

Signuotas pastele averso viršutinėje dalyje dešinėje.

Kompozicijos centre – moters portretas iki juosmens. Moteris vyresnio amžiaus, dėvi beretę.

Sunkiai išskaitomas užrašas reverse.