LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Kūrinyje autorius vaizduoja mirštantį karį. Pastarasis parklupęs, greto jo – numestas šaunamasis ginklas. Kario galvą liečia Jėzaus figūra, jis tarsi išnyranti iš tamsaus rūko, stovi prie kelio. Tolumoje, rūke, vos ižiūrimas miško peizažas. Paveikslo centre, apatinėje dalyje yra užrašas “Už nepriklausomybę”. Autoriaus signatūra apačioje, dešinėje pusėje.

Originalus „Žalgirio mūšis“ – Jano Mateikos paveikslas buvo nutapytas 1878 m., yra 426 × 987 cm dydžio, saugomas Varšuvos nacionaliniame muziejuje. Šis batalinis paveikslas – garsiausias dailininko darbas. Paveikslas nutapytas remiantis lenkų kronikininku Jonu Dlugošu (1415–1480). Jame galima identifikuoti apie 90 istorinių asmenų. Maironis labai mėgo šį paveikslą rodyti svečiams, jį analizuoti, buvo atpažinęs ir išsinagrinėjęs visas istorines paveikslo asmenybes, poetas ypatingai vertino Vytauto Didžiojo, esančio paveikslo centre,  asmenį. Dailininkas Juozas Ignatavičius (1884–1940) nutapė tris J. Mateikos „Žalgirio mūšio“ kopijas apie 1929–1932 m. (V. Jankauskas. Juozas Ignatavičius ir tarpukario Lietuvos istorinė tapyba // Menotyra. 2002. N. 2(27). p. 57) Viena šių kopijų kabojo Jono Mačiulio-Maironio buto Kaune prieškambaryje: „Prieškambary buvo paveikslas „Mūšis“ ...(Ona Giedraitytė-Gžegužauskienė // Kn.: Literatūra ir kalba. XXI. V., 1990, p. 536).
J. Mačiulio-Maironio (1862–1932) memorialinis daiktas.