LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškelis Juozui Petruliui. Kalniškiai, 1938 m. rugpjūčio 10 d. Vienoje sulenkiamo lapelio pusėje išspausdintas Jovaro eilėraštis „Prisikėlimo švenčių proga“, kitoje – autoriaus brūkštelėta dedikacija Juozui Petruliui. Parašas: „Autorius“. Lapelis įdėtas į sulenkiamą atviruką, kurio pirmajame viršelyje – margučių pintinėlės, žibuoklių puokštelės, pabirusių margučių iliustracija bei užrašas: „Sveiki Sulaukę Šv. Velykų!“ Atvirukas be leidimo duomenų.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) įgaliojimas, parašytas 1944 m. gruodžio 5 d. Kalniškiuose. Įgalioja Juozą Petrulį Vilniuje paimti jam ir šeimai skirtus daiktus bei rūbus. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras. / Liet. Tar. rašytojas.“ 1 liniuotas lapelis, rašyta vienoje jo pusėje mėlynu rašalu. Yra vokas, siųstas į Vilnių, antspauduotas Šiauliuose 1944-12-07, su pašto ženklu.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui. Kalniškiai, 1944 m. gruodžio 6 d. Prašo nupirkti jo paties poezijos knygelių po 2 egz., taip pat vaistų. Parašas: „Jus gerbias / Jovaras.“ Prieraše praneša, kad netrukus į Vilnių važiuos keli žmonės, kuriems galima įduoti parvežti jo daiktus, pinigus. Parašas: „Jovaras.“ Laiškas rašytas mėlynu rašalu, prierašas – juodu. 1 liniuotas lapas, rašytas abiejose pusėse.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) atvirlaiškis Juozui Petruliui. Šiauliai, 1947 m. birželio 22 d. Atsiprašo, kad ilgai apie save nerašė ir pasakoja dabar gyvenąs Šiauliuose, mūrinuke, kurį jam 1946 m. skyrė miesto Vykdomasis komitetas ir kurį atsistato kartu su draugu Vytautu Dapšiu. Į statybas sukiša visas pajamas ir paskolą. Praneša ketinąs atvykti į Vilnių. Parašas: „Jovaras.“ 1 pašto kortelė, rašyta abiejose pusėse mėlynu rašalu, antspauduota 3 pašto spaudais, su 1 pašto ženklu.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui. Šiauliai, 1947 m. lapkričio 19 d. Rašo ketinąs gruodį atvykti į Vilnių. Kadangi jam reikalingi baltiniai, apatiniai ir viršutiniai, prašo apsilankyti nurodytose krautuvėse ir sužinoti, ar yra „baltiniams medžiagų“. Parašas: „Jovaras.“ Laiškas rašytas violetiniu rašalu. 1 bloknoto lapas, rašytas vienoje pusėje. Yra vokas, antspauduotas 3 pašto spaudais: Šiauliuose 1947-11-20 ir Vilniuje 1947-11-21. J. Petrulis į šį laišką atsakė 1947-11-26.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) atvirlaiškis Juozui Petruliui. Šiauliai, 1950 m. spalio 7 d. Praneša gavęs LTSR Rašytojų sąjungos pirmininko Jono Šimkaus (1906–1965) telegramą ir spalio 11 d. privaląs dalyvauti „valdybos plenume“. Tad į Vilnių atvyks traukiniu, iki aušros prasnaus stotyje ir spalio 10 d. rytą atvažiuos pas J. Petrulį autobusu. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras.“ 1 pašto kortelė, rašyta abiejose pusėse mėlynu rašalu, antspauduota 2 pašto spaudais, su 2 pašto ženklais.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) atvirlaiškis Juozui Petruliui. Šiauliai, 1948 m. kovas. Prašo atsiųsti jo paties eilių knygelę „Poėzija“, kurios išleidimo 40-metį nori paminėti Šiauliai. Parašas: „Jovaras.“ 1 atvirlaiškis, rašyta vienoje pusėje mėlynu rašalu, antspauduota 3 pašto spaudais. Kita atvirlaiškio pusė iliustruota rusų dailininko Oresto Adamovičiaus Kiprenskio (1782–1836) 1809 m. tapyto „Rastopčinos portreto“ reprodukcija.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) atvirlaiškis Juozui Petruliui. Šiauliai, 1950 m. spalio 22 d. Rašo, skubiai norįs sužinoti, ar Šiauliuose yra rentgenas ir kita medicinos aparatūra, reikalinga jo žmonos gydymui. Parašas: „J. K. Jovaras.“ 1 pašto kortelė, rašyta abiejose pusėse mėlynu rašalu, antspauduota 2 pašto spaudais, su pašto ženklu.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui. Šiauliai, 1950 m. sausio 20 d. 70-mečio proga džiaugiasi pagerbtas J. Petrulio straipsniu „Liaudies poetas Jovaras“, išspausdintu dienraštyje „Komjaunimo tiesa“ 1950-01-18 bei siunčia savo pokalbio su darbininke nuotrauką. Parašai: „J. Krikščiūnas-Jovaras“ ir „Jūsų – Jovaras.“ 1 bloknoto lapas, rašytas tamsiai mėlynu rašalu vienoje pusėje.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) registruotas laiškas Juozui Petruliui. Šiauliai, 1951 m. liepos 27 d. Pasakoja namo Šiauliuose įsigijimo ir jo atstatymo kartu su Vytautu Dapšiu istoriją, savo apsilankymą gimtinėje bei atsišaukimų prieš caro valdžią platintojus Kazimierą Stasiulį ir Juozą Stankūną. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras.“ 4 languoti sąsiuvinio puslapiai, rašyti mėlynu rašalu abiejose pusėse. Yra vokas, antspauduotas Šiauliuose 1951-07-27, su pašto ženklu.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas-prierašas Juozui Petruliui. Šiauliai, 1951 m. liepos 27 d. J. Petruliui leidžia su laišku, rašytu 1951-07-27 (žr. GEK 1352/132 / J-R 132), elgtis savo nuožiūra. Taip pat pageidauja, kad jo gimtųjų namų nekeltų į gyvenvietę, o paliktų jam gyventi. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras“. 1 languotas sąsiuvinio lapas, rašytas mėlynu rašalu abiejose pusėse.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.