LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

СЕНАСЪ АУКСА АЛТОРЮСЪ, АРБА СУРИНКИМАСБ ИВАИРЮ МАЛДУНЪ ИРЪ ГЂСМЮНБ. ВИЛНЮЂ СПАУСТУВЕНЬ Р. М. Ромма 1866 г. 627 psl. su ilius. Papildymas:  „СЕНАСЪ АУКСА АЛТОРЮСЪ АРБА СУРИНКИМАСБ ИВАИРЮ МАЛДУНЪ ИРЪ ГЂСМЮНБ ДЕВАЪАЙМИНГАМ КАТАЛИКУЙ” [SENAS AUKSA ALTORIUS ARBA SURINKIMAS ĮVAIRIŲ MALDŲ IR GIESMIŲ DIEVOBAIMINGAM KATALIKUI]. Liturginė knyga, maldų ir giesmių rinkinys. Lietuviška knyga rusiškais rašmenimis (kirilica), vadinamąja graždanka. Su iliustracijomis, kuriose pavaizduoti religiniai motyvai. Papildymas(teksto korekcija): СЕНАСЪ АУКСА АЛТОРЮСЪ АРБА СУРИНКИМАСЪ ИВАЙРЮ МАЛДУНЪ ИРЪ ГѢСМЮНЪ, ДЕВАБАЙМИНГАМЪ КАТАЛИКУЙ

Antraštinio puslapio reverse, kirilica nurodyti cenzūros bei Žemaičių Vyskupo M. Valančiaus leidimai spausdinti knygą. Antraštiniame ir 17 puslapiuose nurodytas RPM inventorinis numeris.

Antraštinio puslapio reverse, kirilica nurodyti cenzūros bei Žemaičių Vyskupo M. Valančiaus leidimai spausdinti knygą. Antraštiniame ir 17 puslapiuose nurodytas RPM inventorinis numeris. Priešlapyje mėlynu rašalu įrašytas nuosavybės įrašas: J. Laurinaitis (?), 1961.

Knyga neturi originalių viršelių, įrišta į savadarbius plono gelsvo popieriaus viršelius, knygoje yra tik nedidelė dalis lapų, surištų ne iš eilės: antraštinis lapas, puslapiai 213-214, 211-212, 209-210, 207-208, 205-206, 167-168. 

Tai religinė knyga, kurios pilna antraštė yra: „Senas auksa ałtorius, arba Surinkymas iwayriu małdun yr giesmiun, diewabaymingam katalykuy wysokiunsy atsyejimunsy reykalingu parweyzietas yr su pridieimu trumpa pamokima apey sakramęta pakutos s. yr nekuriun reykalingesniu małdun yr giesmiun ysz nauja spaustuwien paduotas." Tai daugybės leidimų sulaukusios to meto populiarios religinės knygos „Senas aukso altorius" vienas iš ankstesnių leidimų.

Knyga įrišta į kietus raudono kolenkoro viršelius, kuriuose įspaustas kryžius. Knygos blokas žalsvai margintas. Priešlapyje yra buvusios knygos priklausomybės įrašas raudonu rašikliu: „J. Graičiūnas 1929 m. Pilviškiai" ir antraštiniame lape yra toks pat parašas žaliu rašikliu. 

Tai religinė knyga, atspausdinta graždanka.

Graždanka (rus. гражданский шрифт, graždanskij šrift) - reformuotas kirilikos variantas.Lietuvoje graždankos įvedimas buvo susijęs su caro administracijos vykdoma lietuvių nutautinimo politika. Lietuvių visuomenė į graždanką reagavo kaip į prievarta brukamą raštą, o tikintieji šį caro administracijos veiksmą laikė kišimusi į jų tikėjimo reikalus. Graždankos pritaikymo lietuvių kalbai projektą 1864 m. parengė S. Mikuckis. Jis pirmojoje lietuviškoje knygoje graždankos rašmenimis („Abecele žemajtiškaj-lětuviška", 1864 m.) graždankos raidyną pritaikė lietuvių kalbos garsams; 1864–65 m. šis raidynas paskelbtas privalomu. Spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo metais (1864–1904) lietuvių kalbai pritaikyta graždanka buvo išleisti 66 lietuviški spaudiniai: 19 vadovėlių, 16 religinių ir 6 grožinės literatūros knygos, 14 kalendorių, 7 valdžios potvarkiai ir kita. 

Maldaknygė parašyta lietuvių kalba su rusiškais raštmenimis (kirilica), vadinama graždanka.

Per visą lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpį pasirodė 54 leidiniai rusų raidėmis, kurių didesnė pusė išleista pirmame spaudos draudimo dešimtmetyje.