LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Titulinis lapas: autorių vardai, pavardės, knygos pavadinimas, žanras, leidyklos pavadinimas, leidimo vieta ir metai.

Knygos sandara: p. 5-[47] I skyrius „Veidai be kaukių“; p. 51-[114] II skyrius „Gyvas muziejun lenda“; p.117-[162] III skyrius „Sparnai ir skvernai“; p. 163-[165] turinys.

Iliustracijos: p. [3], [49], [115]. Dailininkas L. Rymeikis.

A: Spalvotas, dailės kūrinio reprodukcija. R: 11 Prieš didesnį - kaip kablys / Linksta saldžiu veidu. / Prieš mažesnį - kaip ryklys / Jis perkūnus laido. Dail. L. Rymeikis. VALSTYBINĖ POLITINĖS IR MOKSLINĖS LITERATŪROS LEIDYKLA. "Vaizdas". 588-59. LV 05220. T. 5000. 20 kap.

A: Spalvotas, dailės kūrinio reprodukcija. R: 9 Kur suranda kokį gandą, / Tuoj liežuvį pagalanda. / Jei klausysi, — ir tave / Jie išmaudys kaip purve. Dail. L. Rymeikis. VALSTYBINĖ POLITINĖS IR MOKSLINĖS LITERATŪROS LEIDYKLA. "Vaizdas". 588-59. LV 05220. T. 5000. 20 kap.

A: Spalvotas, dailės kūrinio reprodukcija. R: 12 Užsieniečių skarmaliukai, / Kankalai ir kankaliukai — / Visas kalnas skudurų / Kad . . . tikrai iš vakarų! Dail. L. Rymeikis. VALSTYBINĖ POLITINĖS IR MOKSLINĖS LITERATŪROS LEIDYKLA. "Vaizdas". 588-59. LV 05220. T. 5000. 20 kap.

A: Spalvotas, dailės kūrinio reprodukcija. R: 7 Pažiūrėkite — tai retas / Gražbylystės automatas: / Jis galėtų iš citatų / Valgyt duoną šimtą metų. Dail. L. Rymeikis. VALSTYBINĖ POLITINĖS IR MOKSLINĖS LITERATŪROS LEIDYKLA. "Vaizdas". 588-59. LV 05220. T. 5000. 20 kap.

A: Spalvotas, dailės kūrinio reprodukcija. R:10 Nevalyk, vedėjau, batų. / Nors nėra tokio etato, / Bet yra toks padlaižys, / Kur batus tau nulaižys. Dail. L. Rymeikis. VALSTYBINĖ POLITINĖS IR MOKSLINĖS LITERATŪROS LEIDYKLA. "Vaizdas". 588-59. LV 05220. T. 5000. 20 kap.

Poetų Jovaro (1880–1967) ir Butkų Juzės(1893–1947) eilėraščių rinkinėlis, sudarytas pagal LTSR Švietimo ministerijos programą ir išleistas „Mokinio bibliotekos“ serijoje. Minkštais viršeliais.

Daraktorius, knygnešys, vienas populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaras (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) Šiauliuose gyveno dusyk. Gaudamas „Žiburėlio“draugijos stipendiją, 1907–1910 m. mokėsi „švedu“, dalyvavo miesto kultūrinėje veikloje. 1906–1914 m., 1923 m. Lietuvoje ir JAV buvo išspausdintos 9 Jovaro kūrybos knygelės. 1911 m. jis mokslus nutraukė ir grįžo į gimtinę – Kalniškių kaimą (Šiaulių apskr., Šiaulių vls.). 1946 m. jis persikėlė į Šiaulius  ir iki mirties gyveno Vytauto g. 116 name. 1947–1961 m., 1980 m. buvo išleisti dar 6 Jovaro poezijos rinkiniai. 1960 m. jam buvo suteiktas liaudies poeto garbės vardas. Palaidotas miesto K. Donelaičio kapinėse. Dalis memorialinio poeto palikimo buvo perduota Centriniam valstybės archyvui, dalis – Šiaulių „Aušros“ muziejui. Rekonstravus jo gyventą namą, šiame įkurtas ir 1986-09-25 atidarytas poeto Jovaro muziejus. Poeto atminimas mieste taip pat įamžintas meno kūriniuose, pavadinimuose, 1995 m. išleista prof. Broniaus Prėskienio monografija.

Poetų Jovaro (1880–1967) ir Butkų Juzės(1893–1947) eilėraščių rinkinėlis, sudarytas pagal LTSR Švietimo ministerijos programą ir išleistas „Mokinio bibliotekos“ serijoje. Minkštais viršeliais.

Daraktorius, knygnešys, vienas populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaras (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) Šiauliuose gyveno dusyk. Gaudamas „Žiburėlio“draugijos stipendiją, 1907–1910 m. mokėsi „švedu“, dalyvavo miesto kultūrinėje veikloje. 1906–1914 m., 1923 m. Lietuvoje ir JAV buvo išspausdintos 9 Jovaro kūrybos knygelės. 1911 m. jis mokslus nutraukė ir grįžo į gimtinę – Kalniškių kaimą (Šiaulių apskr., Šiaulių vls.). 1946 m. jis persikėlė į Šiaulius  ir iki mirties gyveno Vytauto g. 116 name. 1947–1961 m., 1980 m. buvo išleisti dar 6 Jovaro poezijos rinkiniai. 1960 m. jam buvo suteiktas liaudies poeto garbės vardas. Palaidotas miesto K. Donelaičio kapinėse. Dalis memorialinio poeto palikimo buvo perduota Centriniam valstybės archyvui, dalis – Šiaulių „Aušros“ muziejui. Rekonstravus jo gyventą namą, šiame įkurtas ir 1986-09-25 atidarytas poeto Jovaro muziejus. Poeto atminimas mieste taip pat įamžintas meno kūriniuose, pavadinimuose, 1995 m. išleista prof. Broniaus Prėskienio monografija.