Miesto parke, XIX a. 9 deš.
Aprašė Aldona Rudzevičienė
Figūrinė kompozicija eksterjere. Prie slaviško stiliaus, gausiai dekoruoto raižytu medžiu pastato stovi bei sėdi būrys caro armijos karininkų.
Czechowicz Józef
*1818, †1888-01-01 Vilniuje, palaidotas Bernardinų kapinėse. Fotografas.
Per Krymo karą (1853–1856) tarnavo Vidurio armijos intendantūroje, 1856 išvyko į Paryžių mokytis fotografijos meno, sumanė fotografuoti istorinius Rusijos vaizdus, grįžęs 1859–1860 fotografavo Kijevą ir Černigovą, 1862 persikėlė į Vitebską, kur įsteigė fotoateljė, keliavo po Baltarusiją. Nuo 1865 apsigyveno Vilniuje, 1866 gavo leidimą įsteigti mieste ateljė ir visame Šiaurės Vakarų krašte fotografuoti žemės ūkio, agronomijos ir pramonės įrangą, etnografijos objektus. Apie 1869 pradėjo fotografuoti Vilnių. Vienas žymiausių XIX a. Vilniaus panoramų, architektūros fotografijų autorius, interjero fotografijos pradininkas Lietuvoje. Sudarė originalių fotografijų albumus: Widoki Wilno (Vilniaus vaizdai, apie 1869–1870), Ałbum Brzegów Wilii (Neries krantų albumas, 1870–1888). Prancūzijos fotografijos draugijos narys (nuo 1876).
Leidiniai: Czechowicz XIX amžiaus Vilniaus vaizdai (Vilnius, 1995).
Parodos: XIII Prancūzijos fotografų draugijos paroda (Paryžius, 1878), Rusijos pramonės ir meno paroda (Maskva, 1882); Vilniaus fotografija. 1858–1915 (bendra, „Arkos“ galerija, Vilnius, 2001).
Fotografijos saugomos: Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniaus universiteto bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos valstybės istorijos archyve, Lietuvos dailės muziejuje, Varšuvos nacionaliniame muziejuje, Sleńdzińskių galerijoje Bialystoke.
Literatūra:
Junevičius Dainius, „Fotografas Juozapas Čechavičius“, in: Kultūros barai, 2012, Nr. 4, p. 76–83.
Vilniaus fotografija. 1858–1915, sud. Margarita Matulytė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001, p. 455.
Autoriaus biografija pateikta pagal Margaritos Matulytės surinktą informaciją.
Švč. Mergelės Marijos paveikslas Vilniaus šv. Jokūbo bažnyčios pagrindiniame altoriuje.
Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčia – vėlyvojo baroko stiliaus pastatas. Interjeras turi rokoko bruožų.
Aprašė Aldona Rudzevičienė
Nežinomo jaunuolio portretas, darytas fotografo Juozapo Čechavičiaus Vilniuje XIX a. pabaigoje.
Aprašė Aldona Rudzevičienė
Architektūrinė kompozicija. Nenustatyto pastato Vilniaus mieste fragmentas. Dviejų aukštų, stačiakampio plano, plytų mūro, ritmiško langų išdėstymo ir su įvažiavimo į vidinį kiemą arka.
Aprašė Aldona Rudzevičienė
Kabinetinio formato Vilniaus arkikatedros fotografija. Katedros vaizdas iš dešiniojo šono pusės (žvelgiant nuo Universiteto bei dabartinės Šventaragio g.). Priekyje aikštė, joje prie Katedros stovi didelis būrys kareivių. Kairėje – varpinė. Antrame plane, ant kalno, Gedimino pilies bokštas.
Vienas iš J.K. Vilčinskio Vilniaus albume išleistų paveikslėlių. Tai paveikslo kadais puošusio, po 1863 m. sukilimo uždarytą Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies (Vizičių) bažnyčią kopija.Šv. Juozapas sėdi prie stalo ir laiko kūdikėlį Jėzų, ant stalo knyga, o kairėje šalia stovi angelas. Paveikslėlį puošia dekoratyvūs kraštai, apatiniuose kampuose dvi plėšraus gyvūno galvos, viršutiniame dešiniąjame - angelo galvutė, kairiąjame - erelis.
Marcelio Januškevičiaus (Marcelli Januszkiewicz, 1806–1859) paveikslo, tapyto pagal Pjetro de Rosio (Pietro de Rossi, 1760–1811?) paveikslą „Vilniaus pilys iš pietų pusės 1796 m.“ fotoreprodukcija. Joje matoma Vilniaus miesto panorama, Pilies vartai, Katedra, Valdovų rūmai, Aukštrutinė pilis, Trijų kryžių kalnas ir kt.
Kitoje fotografijos pusėje yra antspaudo fragmentas bei įrašai pieštuku - "8" ir "M1421".