Knyga. Piūtis: rinktinė, 1969 m.
Prieštituliniame lape yra autoriaus vardas, pavardė ir knygos pavadinimas. Antroje lapo dalyje yra leidyklos emblema, leidimo vieta ir metai.
Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, iliustracija, knygos pavadinimas, paantraštė.
Knygos sandara: p. 9-[48] I skyrius „1927-1937“; p. 53-[110] II skyrius „1941-1945“; p. 115-180 III skyrius „1941-1945“; p. 185-[240] IV skyrius „1945-1953“; p. 245- 280V skyrius „1953-1968“; p. 281-[287] turinys.
Iliustracijos: pirmajame viršelyje, tituliniame lape, p. [7], [5], [49], [51], [111], [113], [181], [186], [241], [243]. Iliustracijos nespalvotos. Dailininkė Lili Paškauskaitė.
Įrašai: nespalvotu pieštuku [B. Brazdžionio] ranka pažymėtas tekstas p. 63, [64], [68], 69, 75, 95, 118, 158, [161], [212], 259, 269. P. 115 nespalvotu pieštuku pažymėtas tekstas, parašyta: „Klausimas! / jeigu tik tiek, Blankią eilę – tebūtų, bet / to šlamšto tik va gaila - / O ir dar tos rusų gaujos / Tikroji tavo „dovana“. P. 207 pažymėtas tekstas, paraštėje parašyta: „O S. Nėris / nerodo“. P. 261 eilėraščio paraštėje parašyta „Bet ar priims / Gimtoji žemė / Mane bolševikai / Kur guli tėvai- / Gedi (neperskaitomas žodis) ? / Jis garbino / Maskvą / Jis Kremliui / tarnavo / Nuvežkit jį / Maskvon / O kur gulėsiu / o kur dūlėsiu / jei į Kremlių pasakys: von / pakol von !“. P. 267 pažymėtas eilėraštis, parašyta: „Nepakančiam mes tavęs, / Bet tu Kaip š. / aketėj / maišaisi / Kažin, ar pats pirmas - / maliesi. / (neperskaitoma eilutė)/ maišą an galvos. P. 268 „Pagaliau suprato / Komunistų / principus jūsų“.
Knygoje rastas lapelis su B. Brazdžionio komentaru-eilėraščiu. Komentaras skirtas K. Korsako eilėraščiui „Susipažinimas“ p. 128. B. Brazdžionis lapelyje nespalvotu pieštuku rašo: „Halinos atsakymas // Aš nesakau, Kad dovanosiu / nėra ir ką tau dovanoti / Šaka žilvičio arba uosio / Tave reikėtų išvanoti // Sakai – tėvynės savo meile / išbėgęs Rusijon sirgai / O, pasirodo (neperskaitomi trys žodžiai) rusaitę / seilę / Vien varvinai, bet neilgai... // Kai tau ją mirksinčią / išvydai, / Mane užmiršęs – vai, vai, vai... / Vienoj akimirkoj / paslydai, / Lemties pargriautas / pargriuvai... // Kas ta „lemtis“, oi Kostai, / Kostai!.. / Ar aš atleisti tau galiu ? / Kai tu Liudmilą jauną / glostai, / Kartodamas: „ja vas / libliu“...“