LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616) – kunigaikštis, įtakingas valstybės ir kultūros veikėjas, menų ir mokslo mecenatas, Jeruzalės ordino kavalierius. Mikalojaus Radvilos Juodojo vyriausiasis sūnus, kardinolo Jurgio Radvilos brolis. Rūmų maršalka (1569), LDK didysis maršalka (1569), Trakų kaštelionas (1586), Trakų vaivada (1590), Vilniaus vaivada (1604). Patikimas karalių Žygimanto Augusto, Henriko Valua ir Zigmanto Vazos dvarūnas, turėjęs didelės įtakos Radvilų giminės vardo ir galios įtvirtinimui. Inicijavo tarp giminaičių labai svarbų susitarimą, kuris turėjo apsaugoti pagrindines Radvilų valdas – Oliką, Nesvyžių, Mirą ir Klecką – nuo susmulkinimo. Taip buvo įvesta tvarka, pagal kurią tėvo valdomas žemes paveldi vyriausiasis sūnus. Mikalojus Kristupas buvo pirmasis katalikas evangelikų reformatų tikėjimą išpažinusioje giminėje, pirmasis iš Lietuvos aristokratų pasiekęs Šventąją Žemę. Savo piligriminę kelionę (1582–1584) aprašė dienoraštyje (knyga pavadinimu „Hierosolymitana peregrinatio Illustrissimi Domini Nicolai Christophori Radzivili“ išleista 1601 Branieve). Domėjosi įvairiomis mokslo šakomis (medicina, geografija, kartografija), knygų leidyba, spaustuvių darbu, vieno tiksliausių to meto LDK žemėlapių (1613) sudarymo iniciatorius. 1612 m., stipriai pasiligojęs, pasitraukė iš viešojo valstybės gyvenimo. Jo laikais Nesvyžius tapo reikšmingu kultūros centru – garsėjo savo biblioteka, archyvu, lobynu, dailės rinkiniais. Veikė jezuitų kolegija, benediktinių vienuolynas. Iškilo pilis, pirma barokinė visoje LDK bažnyčia. Palaidotas Nesvyžiuje, bažnyčios rūsiuose – giminės panteone.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Spalvotas vario raižinys. „Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio portretas“. Portretas pagal Džovanio Batistos Fontanos (Giovanni Battista Fontana, apie 1524–1587 m.) piešinį. Raižė Dominykas Kustosas (Domenico Custos, Custodis, po 1550–1615). Iš Jokūbo Šrenko fon Notcingo (Jacob Schrenck von Notzing, apie 1539–1615 m.) knygos Der Aller Durchleuchtigsten und Grossmaechtigsten Kayser... wahrhafftige Bildnussen.1603 m., Insbrukas, Austrija

Gausiai dekoruoto architektūrinio statinio nišoje vaizduojamas visafigūris Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro (1533 m. rugsėjo 27 d. – 1586 m. gruodžio 12 d.) reprezentacinis portretas.

 Jis buvo pirmasis Abiejų Tautų Respublikos valdovas, išrinktas Seimo. 1576 m. gegužės 1 d. vainikavosi Krokuvoje Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Vedė Žygimanto Augusto seserį Oną. Jo valdymo laikotarpiu buvo reformuota Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė, sudaryta taikos sutartis su Turkija ir Krymo chanatu. Steponas Batoras įtraukė į Livonijos karą Lenkijos kariuomenę, atkovojo Rusijos užimtas LDK irLivonijos teritorijas irprivertė rusus sudaryti taikos sutartį. Suvaidino svarbų vaidmenį pertvarkant Vilniaus jėzuitų kolegiją į Vilniaus universitetą.

Raižinyje valdovo figūra 3/4 pasukta į kairę, jis vaizduojamas su puošniais drabužiais, apsivilkęs ilgus kailinius, ant galvos – kepurė, puošta plunksna. Valdovas dešinėje rankoje laiko skeptrą, prie kairiojo šono kabo kardas, o šalia dešinės kojos pastatytas reprezentacinių šarvų šalmas. Kitoje estampo pusėje – augaliniais ir kariniais motyvais dekoruotame rėme įrašytas tekstas lotynų kalba.

Gausiai dekoruoto architektūrinio statinio nišoje vaizduojamas visafigūris Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio reprezentacinis portretas. Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (lenk. Mikołaj Krzysztof Radziwiłł (Sierotka) gimė1549 m. rugpjūčio 2 d. Čmieluve , mirė 1616 m. vasario 28 d. Nesvyžiuje. Jis išgarsėjo kaip  Abiejų Tautų Respublikos valstybės karinis veikėjas ir  kartografas. Didiko figūra 3/4 pasukta į dešinę, vyro kojos plačiai išžergtos. Viršutinė kūno dalis vaizduojama su puošniais reprezentaciniais šarvais; aplink kaklą apjuostas šalis, kuriame puikuojasi Jeruzalės kryžius - didiko kelionių liudytojas; už nugaros kabo kardas; dešinėje rankoje laiko karinio ginklo kotą;  šalia kairės kojos pastatytas gausiai ornamentuotas šalmas. Kitoje estampo pusėje - augaliniais ir kariniais motyvais dekoruotame rėme įrašytas tekstas lotynų kalba.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų dovana Vytauto didžiojo karo muziejui 100-čio proga. Originalas saugomas Nacionaliniam Varšuvos muziejuje. Centre – Mikalojus Radvila Rudasis, vaizduojamas su šarvais ir kalaviju. Kūrinys įrėmintas, su stiklu.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų dovana Vytauto didžiojo karo muziejui 100-čio proga.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų dovana Vytauto didžiojo karo muziejui 100-čio proga.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didko, Vilniaus bei Krokuvos vyskupo, Katalikų Bažnyčios kardinolo Jurgio Radvilos (1556-1600) portretas.

Vario raižinyje vaizduojamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis maršalka ir Vilniaus vaivada, Šventosios Romos imperijos kunigaikštis Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1516), dėvintis savo tėvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo maršalkos, didžiojo kanclerio ir Vilniaus vaivados, Šventosios Romos imperijos kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo šarvus, kuriuos apie 1555 m. sukūrė garsus Niurnbergo meistras Kuncas Lochneris (Kunz Lochner, 1510–1567).
Portreto atsiradimas susijęs su Austrijos erchercogu ir Tirolio grafu Ferdinandu II Habsburgu (1529–1595), kuris Ambraso pilyje prie Insbruko kaupė įspūdingą šarvų kolekciją. Salėse buvo sustatyti šarvai ir juos nešiojusių asmenų portretai su aprašymais. Ferdinandas II stengėsi surinkti įvairių kraštų, skirtingų laikotarpių, bet įžymių karo vadų šarvus ir ginklus. Šiuo tikslu buvo susirašinėjama su daugelio šalių valdovais ir didikais, į įvairius kraštus vyko erchercogo pasiuntiniai. Vilniuje apie 1579–1580 m. buvo du pasiuntiniai, kurie 1580 m. gavo ir 1581 m. į Ambraso pilį pristatė trejus Radvilų šarvus. Dėl Ferdinando II asmeninės pažinties su Radvilomis šie šarvai lengviau pateko į jo kolekciją, o derybos su kitomis giminėmis, pavyzdžiui, Chodkevičiais buvo bevaisės.
Sukaupta didžiulė kolekcija buvo pristatyta atskiru leidiniu. Jį parengė Ferdinando II sekretorius Jokūbas Šrenkas fon Notcingas (Jacob Schrenck von Notzing, mirė 1612). Leidinyje, kurio pirma lotyniškoji laida pasirodė 1601 m., buvo publikuoti 125 raižiniai, vaizdavę renesansinio portalo fone stovinčius žymius karžygius su jiems priklausiusiais šarvais. Portretus piešė iš Veronos kilęs dailininkas Džovanis Batista Fontana (Giovanni Battista Fontana, apie 1524–1587), o raižiniai atlikti Augsburge grafiko Dominyko Kustoso (Domenico Custos, Custodis, po 1550–1615) dirbtuvėse. Į leidinį pateko Mikalojaus Radvilos Rudojo (1512–1584), Mikalojaus Radvilos Juodojo (1515–1565) ir Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549–1616) šarvų atvaizdai. Jis išleistas 1603 m. vokiečių kalba.
Būtent iš šio vokiško leidinio kilęs aprašomasis eksponatas, vaizduojantis Mikalojų Kristupą Radvilą Našlaitėlį. Tik čia įsivėlusi klaida. Mat jis vaizduojamas su savo tėvo šarvais, o Mikalojus Radvila Juodasis knygoje pavaizduotas su sūnaus šarvais.
Nors Ferdinando II kolekcija amžiams bėgant keitė savo buvimo vietą, buvo blaškoma, tačiau grafikos darbe pavaizduoti Mikalojaus Radvilos Juodojo šarvai yra išlikę, nors ir išsibarstę per kelis pasaulio muziejus. Didžioji jų dalis eksponuojama Vienoje esančiame Meno istorijos muziejuje (Kunsthistorisches Museum), atskiros dalys pateko į Jungtines Amerikos Valstijas (Metropoliteno muziejų (The Metropolitan Museum of Art) ir į Prancūziją (Armijos muziejų (Musée de L’armée). Šarvai gausiai dekoruoti – ornamentai yra auksuoti ir padengti juodu bei raudonu emaliu. Tik du asmenys XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pas meistrą Kuncą Lochnerį užsakė tokius prabangius šarvus – tai didikas Mikalojus Radvila Juodasis ir valdovas Žygimantas Augustas, kurio šarvų komplektas šiuo metu eksponuojamas Stokholme (Karališkosios pilies arsenale (Livrustkammaren).