Paieškos kriterijai:
-
-
Pasaulio istorija arba aiški gyvybės ir žmonijos istorijos apybraiža, 1925 m.
Knygoje „Pasaulio istorija arba aiški gyvybės ir žmonijos istorijos apybraiža“ rašoma apie budizmo kilmę, Romos imperiją, pirmuosius krikščionis, taip pat apie islamo atsiradimą, Kryžiaus karus, Čingischaną ir kt.
302 p. -
Knyga. Salomėja Nėris: 1904-1945: albumas, 1955 m.
Titulinis lapas: knygos pavadinimas, leidyklos pavadinimas, leidimo vieta ir metai.
Knygos sandara: p. 7-[12] Salomėja Nėris; p. 15-60 I skyrius „Salomėjos Nėries jaunystė, ankstyvasis kūrybos laikotarpis 1904-1931“; p. 63-110 II skyrius „Salomėja Nėris kovoje už darbo liaudies šviesią ateitį 1961-1940“; p. 113-135 III skyrius „Salomėja Nėris pirmaisiais tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje metais 1940-1941“; p. 139-182 IV skyrius „Salomėja Nėris Didžiojo Tėvynės Karo metais 1941-1945“; p. [185] V skyrius „Salomėjos Nėries atminimo įamžinimas“.
Iliustracijos: aplanke, p. [5] 15-60, 63-110, 113, 115, 135, 139, 141-182, [185], 187-213. Iliustracijoms panaudota nuotraukų, rankraščių, spaudos faksimilės.
-
Knyga. Gitanžali
Indų rašytojo Rabindranath Tagore dainoms artimi eilėraščiai, šlovinantys Visatos kūrėją. Iš anglų kalbos vertė Karolis Vairas.
Knyga priklausė poetei Salomėjai Nėriai.
Knygos viršeliai kieto kartono, rudos spalvos, su melsvai žalia knygos nugarėle.
-
Mašinraštis. Pro memoria. Apie Salomėjos Nėries palikimą [straipsnis], 1952-04-10
Mašinraštis. Rašytojo, vertėjo Karolio Vairo-Račkausko straipsnis „Pro memoria. Apie Salomėjos Nėries palikimą“, rašytas 1952 m. balandžio 10 d. K. Vairui-Račkauskui LTSR Rašytojų sąjungos buvo pavesta rūpintis S. Nėries palikimo rinkimu, S. Nėries gyvenimo ir kūrybos almanacho išleidimu ir memorialinio muziejaus steigimu. Mašinraštį sudaro 4 lapai. Straipsnyje pateikiamos žinios apie S. Nėries palikimą, parodą 1946 m., rašoma apie kapo sutvarkymą, muziejaus reikalingumą. Straipsnis buvo išsiųstas į laikraščio „Tiesa“ redakciją, tačiau išspausdintas tik 1953 m. sausio 17 d. redakcijos atsakymas K. V. Račkauskui, kad straipsnis nebus publikuotas, nes apie tai jau „išspausdino rašytojinė spauda“.
-
Karolio Račkausko laiško Jovarui vokas, 1909-12-26
JAV lietuvių žurnalo „Laisvoji mintis“ redaktoriaus, rašytojo, vertėjo Karolio Račkausko-Vairo (1882–1970) laiško poetui Jovarui (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) stačiakampis vokas. Skrantonas, 1909-12-26. Ant voko išspausdintas žurnalo adresas lietuvių kalba, adresas į Rusiją rašytas lietuvių ir rusų kalbomis juodu rašalu. Vokas priklijuotas prie laiško (GEK 1352/48 / J-R 48).
Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.
-
Karolio Račkausko laiškas Jovarui, 1910-01-10
JAV lietuvių žurnalo „Laisvoji mintis“ redaktoriaus, rašytojo, vertėjo Karolio Račkausko-Vairo (1882–1970) laiškas poetui Jovarui (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967). Skrantonas, 1910 m. sausio 10 d. Praneša, kokį eilučių įkainį bendrovė jam nustatė mokėti. 1 liniuotas žurnalo blankas, rašytas vienoje pusėje juodu rašalu. Pasirašė: „Jųsų V. K. Račkauskas.“ Laiško apačioje priklijuotas vokas (GEK 1352/51 / J-R 51).
Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.
-
Karolio Račkausko laiško Jovarui vokas, 1910-01-10
JAV lietuvių žurnalo „Laisvoji mintis“ redaktoriaus, rašytojo, vertėjo Karolio Račkausko-Vairo (1882–1970) laiško poetui Jovarui (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) stačiakampis vokas. Skrantone antspauduotas 1910-01-11 ir Šiauliuose – 1910-01-23. Ant voko išspausdintas žurnalo adresas lietuvių kalba, adresas į Rusiją rašytas lietuvių ir rusų kalbomis juodu rašalu. Vokas priklijuotas prie laiško (žr. GEK 1352/50/ J-R 50).
Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.
-
Karolio Račkausko laiškas Jovarui, 1909-12-26
JAV lietuvių žurnalo „Laisvoji mintis“ redaktoriaus, rašytojo, vertėjo Karolio Račkausko-Vairo (1882–1970) laiškas poetui Jovarui (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967). Skrantonas, 1909 m. gruodžio 26 d. Paaiškina dėl honoraro, prašo leidinį paremti savo „dainomis“ bei dėkoja už jam dedikuotas „eilutes“. 1 liniuotas žurnalo blankas, rašytas vienoje pusėje juodu rašalu. Pasirašė: „V. K. Račkauskas.“ Laiško apačioje priklijuotas vokas (GEK 1352/49 / J-R 49). Laiškas į bylą neįklijuotas.
Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.
-
Karolio Račkausko-Vairo laiškas Jovarui, 1921-11-15
Poeto, prozininko, vertėjo Karolio Račkausko-Vairo (1882–1970) laiškas poetui Jovarui (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967), 1921 m. lapkričio 15 d. Informuoja apie surinktas aukas Jovaro ūkiui remti ir jų persiuntimą į Lietuvos kredito banką. Pataria nuvykti į Kauną, kur jam ir bus išmokėti pinigai. Laiškas spausdintas rašomąja mašinėle juodu šriftu, pasirašė: „V. K. Račkauskas“.
-
Dokumentas. Keli žodžiai dėl Salomėjos Nėries kapo Kaune [Raštas dėl kapo sutvarkymo], 1948-04-11
Dokumentas. Raštas dėl S. Nėries kapo sutvarkymo, rašytas 1948 m. balandžio 11 d. Kaune. Jo pavadinimas – „Keli žodžiai dėl Salomėjos Nėries kapo Kaune“. Tekstas rašytas mašinėle ant dviejų lapų. Nurodoma, kad jau treti metai, kaip tariamasi dėl antkapio sutvarkymo ir dėl paminklo pastatymo, bet iki šiol nieko nepadaryta. Aprašoma, kaip atrodo kapas. Rašto pabaigoje yra K. Vairo-Račkausko ir Juozo Rimanto pavardės (parašų nėra), adresas ir data.
-
Knyga-albumas. Salomėja Nėris, 1955 m.
Knyga-albumas. Salomėja Nėris (1904–1945). Vilnius: Valstybinės grožinės literatūros leidykla, 1955 m. 216 p. Sud. Karolis Vairas-Račkauskas. Knyga storais, pilkais, linine medžiaga aptrauktais viršeliais. Viršelio viršutinėje dalyje didelėmis geltonos bronzos raidėmis atspausdinta: „Salomėja Nėris“, žemiau pačioje medžiagoje įspausta dekoratyvinė, rūtą primenanti šakelė. Knygos nugarėlėje iš apačios į viršų geltona bronza atspausta šakelė ir pavadinimas. Vidinė viršelių pusė ir skiriamieji lapai puošti dekoratyvinėmis rusvomis gėlėmis. Titulinio lapo viršuje didelėmis rudomis raidėmis atspausdintas knygos pavadinimas, žemiau poetės gimimo ir mirimo metai, tarp kurių įsiterpusi susikryžiavusių augalų šakelių dekoracija. Lapo apačioje rudomis raidėmis atspausdinta leidykla, o po horizontalia pilkos spalvos dviguba linija – leidimo vieta ir metai. Knyga-albumas iliustruoti nuotraukomis, pasakojančiomis apie poetės gyvenimą.