Knygą sudaro keliasdešimties rašytojų atsakymai, publikuoti „Nemuno” žurnale nuo 1980 metų.
Tituliniame lape yra knygos pavadinimas, sudarytojo vardas, pavardė, leidyklos ženklas, leidimo vieta ir metai, B. Brazdžionio spaudas su monograma.
Knygoje B. Brazdžionio pažymėtas tekstas ir įrašai: 5, [6] (puslapio apačioje parašyta: kodėl ginčytis – juk tai jo nuomonė / xx visi turi būt subjektyvūs), 10 (paraštėje parašyta: o yra), 15, 18, [19], 21, 29, 30 (paraštėje parašyta: o kur ji?), 39, 42, 43, 45, [46], 49 (puslapio apačioje parašyta: irgi sugretinimas!), 50, 52, 53, 55, 58, 59, 60, 51, 62, 71, 73, 79, 80, 81, 134, 136, 137, 138, 140, 141, 142, 212, 213, 214, 215, 217, 220, 221, [223], 226, 229, 231, 232, [233], [276], 277, 292 (apačioje parašyta: autoriui, 293, 295, 297 (šone parašyta: ne tuos peikia / o kuo dar?), [300].
Aldonos Puišytės įrašai p. [276]: *Tikrasis tekstas: Su visais jį vienija nerimastingas šio amžiaus klausimas: ar išvengs žmonija branduolinės katastrofos? Šiandien ir eilėraščių rašymas – ne prabanga ar privilegija, o su etika susijęs veiksmas. Nemanau, kad paties menininko vaidmuo – išskirtinis. Jis tik jautriau priima į gyvybės krantus dūžtančias pasauly šėlstančių energijų bangas ir bando tą patirtį perduoti kitiems. Ne jo galioje jas sulaikyti: jo misija – žadinti, priimti, perspėti... AldPuišytė / ** Štai, kaip buvo „suredaguotas” tekstas be autorės žinios. Raudonai užbraukti žodžiai – ne mano, juos prirašė anoniminis „redaktorius” ar cenzorius. / 1988. VI. 26 AldPuišytė. P. 277: Didžiai Gerbiamam / Bernardui Brazdžioniui / su širdinga pagarba / AldPuišytė.