LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Žodynas sudarytas rašytojų pavardžių ar įsigalėjusių jų pseudonimų abėcėlės seka. Pirmasis tomas apima A–J raides. 

Tituliniame lape yra nurodytas tomas, knygos pavadinimas, paantraštė, leidimo vieta, metai ir leidyklos ženklas. Lapas pažymėtas B. Brazdžionio asmeniniu spaudu su monograma.

B. Brazdžionio pažymėtas tekstas p. 712.

Knyga. Kazys Ambrasas. Mintys kelyje. 1963 m., Vilnius. Išleido Valstybinė grožinės literatūros leidykla. Spausdino „Raidės“ spaustuvė. Viršeliai kieti, popieriniai.
Įrašai: p. 4, 161 Bern. Brazdžionio ranka nespalvotu pieštuku pažymėtos pastraipos, pabraukti sakiniai; p. 24 taip pat parašyti klaustukai paraštėje. p. 60, 150 pabraukti sakiniai, apvesti žodžiai; p. 61, 64, 65, 141, 158, 172 pabraukta dalis sakinių, paraštėje parašytas komentaras; p. 96, 107, 165, 166- 170 paraštėje pažymėta pastraipa, pabraukti sakiniai; p. 103, 117, 125, 128, 129, 141, 155, 156, 157, 159, 163, 173-177  pabraukti sakiniai; p. 115, 142, 143, [145], [182] pažymėta pastraipa, paraštėje parašytas komentaras.

Tituliniame lape nurodytas leidėjas (Kultūrinių ryšių su užsienio lietuviais komitetas), knygos pavadinimas, žanras, leidimo vieta, leidyklos ženklas ir leidimo metai. Lapas pažymėtas B. Brazdžionio spaudu su monograma. Knygoje B. Brazdžionis paprastu pieštuku pažymėjęs tekstą p.: 7, 8, [9].

Knyga. Kazys Ambrasas. Pažangioji lietuvių kritika. 1978 m., Vilnius. Išleido „Vagos“ leidykla. Spaudė K. Požėlos spaustuvė, Kaunas, Gedimino 10. Antras papildytas leidimas.
Viršeliai kieti, apklijuoti geltonai dažytu audiniu.
vidinėje viršelio pusėje priklijuotas Bern. Brazdžionio ekslibris. 

Tradicinė, kas dešimtmetį leidžiama Tarybų Lietuvos rašytojų autobiografijų knyga. Joje atsispindi rašytojo kelias į literatūrą, pasaulėžiūros įtaka kūrybai, idėjinės estetinės pažiūros, kūrybos laboratorija.

Poeto B. Brazdžionio pažymėtas tekstas ir įrašai p.: 92, 93, 98, 99, 144, [145] (įrašas paraštėje: x ne „mirė”, bet į Sibirą išvežti), 152 (įrašas paraštėje: x tai tavo manymu), 153 (įrašas paraštėje: Kokie jie komunistai?), 154, 155, 156 (įrašas paraštėje: viską pasakoja su revoliuciniu patosu), 157, 236, 237, 238 (įrašas paraštėje: oho!), 239, 507 (įrašas paraštėje: Kokia čia blogybė?), 507, 566, [567] (įrašas paraštėje: 07.05 – mirė ir išsivadavo iš visų sapaliojimų!), 569, 573 (įrašas paraštėje: ar tik tava? Gal visų karių tokia disciplina), 574 (įrašas paraštėje: žydai Lietuvoje), 575 (įrašas paraštėje: juk nemėgai kario gyvenimo!), 576, 577 (įrašas paraštėje: x nemoka pats rašyti, o dirba „Pergalės” red-joj), 578, 579 (įrašas paraštėje: tik skaičiuoja, bet nekomentuoja), 604, 605 (įrašas paraštėje: knygos), 608, 609, [660] (įrašas paraštėje: partizanas Zimano globotinis (Jurgio), 661, 662, 663 (įrašas paraštėje: gera pradžia), 674 (įrašas paraštėje: x ir ta daina, ir ta „minia” – Viskas skamba naiviai juokingai), 686, 687 (įrašas paraštėje: gerai!), 694, 695, 768 (įrašas paraštėje: sako ir nepasako), 769, [770] (įrašas paraštėje: Mirė 62.03. gal, kad tik tiek ir nieko tiesos).

Tradicinė, kas dešimtmetį leidžiama Tarybų Lietuvos rašytojų autobiografijų knyga. Joje atsispindi rašytojo kelias į literatūrą, pasaulėžiūros įtaka kūrybai, idėjinės estetinės pažiūros, kūrybos laboratorija.

Poeto B. Brazdžionio pažymėtas tekstas ir įrašai p.: 57 (įrašas paraštėje: kai nėra kūrybos...), 64 (įrašas paraštėje: O su L. – ve?), 65, 184 (įrašas paraštėje: ligų maišas), 185, 418 (įrašas paraštėje: kodėl?), 419 (įrašas paraštėje: Viskas - tėvas!), 593 (įrašas paraštėje: Mirė 1995. 7.), 594, 595, 596, 597 (įrašas paraštėje: nieko nevertas, bet, matyti gerai ėjęs „pareigas”), [598], [697], 742 (įrašas paraštėje: nevertas net su rašytojais greta minėti).

Knygoje įklijuotas rašytojos Aldonos Puišytės mašinraštis su parašu.

Knygą sudaro keliasdešimties rašytojų atsakymai, publikuoti „Nemuno” žurnale nuo 1980 metų.

Tituliniame lape yra knygos pavadinimas, sudarytojo vardas, pavardė, leidyklos ženklas, leidimo vieta ir metai, B. Brazdžionio spaudas su monograma.

Knygoje B. Brazdžionio pažymėtas tekstas ir įrašai: 5, [6] (puslapio apačioje parašyta: kodėl ginčytis – juk tai jo nuomonė / xx visi turi būt subjektyvūs), 10 (paraštėje parašyta: o yra), 15, 18, [19], 21, 29, 30 (paraštėje parašyta: o kur ji?), 39, 42, 43, 45, [46], 49 (puslapio apačioje parašyta: irgi sugretinimas!), 50, 52, 53, 55, 58, 59, 60, 51, 62, 71, 73, 79, 80, 81, 134, 136, 137, 138, 140, 141, 142, 212, 213, 214, 215, 217, 220, 221, [223], 226, 229, 231, 232, [233], [276], 277, 292 (apačioje parašyta: autoriui, 293, 295, 297 (šone parašyta: ne tuos peikia / o kuo dar?), [300].

Aldonos Puišytės įrašai p. [276]: *Tikrasis tekstas: Su visais jį vienija nerimastingas šio amžiaus klausimas: ar išvengs žmonija branduolinės katastrofos? Šiandien ir eilėraščių rašymas – ne prabanga ar privilegija, o su etika susijęs veiksmas. Nemanau, kad paties menininko vaidmuo – išskirtinis. Jis tik jautriau priima į gyvybės krantus dūžtančias pasauly šėlstančių energijų bangas ir bando tą patirtį perduoti kitiems. Ne jo galioje jas sulaikyti: jo misija – žadinti, priimti, perspėti... AldPuišytė / ** Štai, kaip buvo „suredaguotas” tekstas be autorės žinios. Raudonai užbraukti žodžiai – ne mano, juos prirašė anoniminis „redaktorius” ar cenzorius. / 1988. VI. 26 AldPuišytė. P. 277: Didžiai Gerbiamam / Bernardui Brazdžioniui / su širdinga pagarba / AldPuišytė.

J. Avyžiaus memorialinė biblioteka. Knyga kietais drobiniais viršeliais, redaktorius V. Rakauskas, dailininkas V. Bačėnas, O. Pajėdaitės ir imtos iš LTSR centrinio valstybinio literatūros ir meno archyvo nuotraukos. Tiražas 15 000 egz., 337 p. Išleista Vilniuje, leidykloje „Vaga“. Knygos sandara: 9 skyreliai su pavadinimais, pabaigoje Pavardžių rodyklė, turinys. Tematika: pažintis su J. Baltušiu, jo biografija ir septyni skaitymai, išskiriami kūriniai: „Tėvų ir brolių takais“, „Parduotos vasaros“, „Sakmė apie Juzą“, „Su kuo valgyta druska“.

Antraštiniame lape autoriaus dedikacija J. Avyžiui.

Tarmių rankraštyną sudaro transkribuotų tarminių tekstų sąsiuviniai (rankraščiai). Jie pradėti užrašinėti dar 1950 m., laikantis Juozo Senkaus Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo instrukcijos (1954). Tokio darbo tikslas – ištirti tarmes, parengti ir išleisti tarminių tekstų chrestomatiją Lietuvių kalbos tarmės (1970) ir tris Lietuvių kalbos atlaso tomus (1977, 1982, 1991).

Per beveik 20 metų dialektologinių ekspedicijų metu mokslo darbuotojai, dėstytojai, aspirantai, studentai ir mokytojai apkeliavo daugiau nei 700 gyvenamųjų vietovių ir sukaupė per 1000 rankraščių.

Sąsiuvinius sudaro dvi dalys: tarmei būdingų tarminių ypatybių aprašas ir daugiausia vyresniosios kartos pateikėjų tarminė kalba (dainos, pasakos ir kt.), užrašyta fonetinės transkripcijos ženklais. Transkribuoti tekstai užrašyti tiesiogiai klausantis informantų arba garso įrašų.

Tarmių rankraštyno sąsiuviniai saugomi Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve ir yra naudojami šiuolaikiniuose tarmių tyrimuose. Sąsiuviniai sugrupuoti į bylas pagal tirtą gyvenamąją vietovę (konkrečius Lietuvių kalbos atlaso geografinius punktus).

APIE TARMIŲ RANKRAŠTYNO 225 BYLĄ (kalba netaisyta)

Medžiaga surinkta Šakių rajono, Naujališkio apyl., Vaiguviškių kaime. Vaiguviškių kaimo pavadinimas vietinių gyventojų aiškinamas pagal upelio, kuris susidaro iš šaltinių, pavadinimą. Šis kaimas yra labai ilgas, tęsiasi apie 5–6 km. Jame kaip tik ir prasideda upelio Vaiguvos tekmė, kuri , kaip ir kaimas, tęsiasi iki Nemuno. Kaimyninis Jotijos kaimas, esąs į rytus nuo Vaiguviškių kaimo, vadinamas tuo pačiu vardu, kaip ir tekąs per tuos kaimus upelis Jotija. Vietovė yra miškinga. Pietuose, už vieno kilometro, Plokščių miestelio kryptimi, yra Žalgirio miškas, į pietus, Šakių link, – siaura miško juosta, kuri vadinama Tarpgiriu arba Plokštine giria. Rajono centras Šakiai iš Vaiguniškių kaimo pačio pietinio galo yra apie 15–16 km. Gyventojai daugiausia – lietuviai, kitų kalbų nemoka, išskyrus rusų kalbą, bet ir tai retai.