LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Muzikos instrumentas. Karklo žievės švilpynė, išsukta (rankų darbo), su šone išraižytais Ipolito Užkurnio inicialais: „IP. UŽ“. 18,5×Ø2 cm. Pagamino Ipolitas Užkurnys.

Angelas sėdi, sulenktose rankose  ant kelių  laiko kubilėlį vandeniui. Drabužis priekyje klostuotas  „eglute“. Veidas apvalus, plaukai iki pečių. Sparnai nuo galvos iki kelių.

Kuokelė Ipolito Užkurnio pasigaminta, skirta skambinti kanklėmis, nes jo rankos buvo per stambios. Medinė lazdelė, 23,5 cm ilgio, vienas galas plonas (Ø 1 cm), kitas apvalus, Ø 2,5 cm. su smailais atsikišimais.

Medinė, iš ąžuolo pagaminta skulptoriaus Ipolito Užkurnio grubiai tašyta skulptūra „Autoportretas". Sukurta 1980 m. vasarą liaudies meno meistrų seminaro metu Plungėje. Buvo eksponuojama Respublikinėje lietuvių liaudies meno parodoje. Skulptūra vaizduoja sėdintį, susikaupusį autorių ilgais plaukais, su klumpėmis, palinkusį prie tąšomos skulptūros – senyvo amžiaus moters, kairėje rankoje laikančios kalaviją. Skulptorius dešinėje rankoje laiko kūjį, kairėje – kaltą. Gale užrašas – „1926 Autoportretas Ip. Užkurnys 1980". 

Ipolitas Užkurnys (1926-2004) - žymus lietuvių skulptorius. Gimė Širvintų rajono Pyplių kaime mažažemių valstiečių šeimoje, šeštas vaikas šeimoje. 1965 m. ėmė intensyviai drožinėti ir dalyvauti liaudies meno kūrinių parodose. Per aktyvų savo kūrybos laikotarpį sukūrė daugiau nei 1400 darbų, iš jų 250 monumentalių paminklų. Kūrė antkapinius paminklus, horeljefus, bareljefus, apvaliąsias skulptūras, portretus, daugiafigūres kompozicijas. I. Užkurnys daugelio parodų prizininkas, pirmasis „Meistrų meistras" (1972), 1975 m. suteiktas LTSR nusipelniusio kultūros švietimo darbuotojo vardas. 1976 m. tapo LTSR kultūros ministerijos I premijos laureatu. 2000 m. suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas. Mirė 2004 m. lapkričio 11 d. dieną, palaidotas Pyplių kaimo (Širvintų rajonas) kapinėse. 

Medinė skulptūra, grubiai tašyta iš ąžuolo. Sukurta liaudies meistrų seminaro metu Plungėje 1980 m. vasarą. Buvo eksponuojama Respublikinėje lietuvių liaudies meno parodoje 1980 m. Skulptūra vaizduoja sėdintį ant suoliuko vidutinio amžiaus liaudies muzikantą, ilgais banguojančiais plaukais, apsirengusį švarku ir grojantį akordeonu. 

Ipolitas Užkurnys (1926-2004) - žymus lietuvių skulptorius. Gimė Širvintų rajono Pyplių kaime mažažemių valstiečių šeimoje, šeštas vaikas šeimoje. 1965 m. ėmė intensyviai drožinėti ir dalyvauti liaudies meno kūrinių parodose. Per aktyvų savo kūrybos laikotarpį sukūrė daugiau nei 1400 darbų, iš jų 250 monumentalių paminklų. Kūrė antkapinius paminklus, horeljefus, bareljefus, apvaliąsias skulptūras, portretus, daugiafigūres kompozicijas. I. Užkurnys daugelio parodų prizininkas, pirmasis „Meistrų meistras" (1972), 1975 m. suteiktas LTSR nusipelniusio kultūros švietimo darbuotojo vardas. 1976 m. tapo LTSR kultūros ministerijos I premijos laureatu. 2000 m. suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas. Mirė 2004 m. lapkričio 11 d. dieną, palaidotas Pyplių kaimo (Širvintų rajonas) kapinėse. 

Statulėlė vaizduoja stovintį seną ilgaplaukį ir ilgabarzdį vyrą. Jis vilki ilgą drabužį, perjuostą plačia juosta, kojos basos. Dešinėje rankoje laiko krivulę, kairėje – kankles. Figūra įkomponuota ant stačiakampio pagrindo. Statulėlė natūralios medžio spalvos, vietomis puošta padeginant paviršių. Nugarinėje figūros pusėje, apačioje yra užrašas „I. Užkurnio / 1978“. Ant pagrindo dugno yra užrašas „Vincui Vaitiekūnui / jubiliejaus proga / Ateizmo muziejaus / darbuotojai / Vilnius, 1978.X.24.“.

Dekoratyvinis šaukštas. Kotas dekoruotas dviem išilgais giliais grioveliais, tarp jų, ant iškilimo išdegintas užrašas „Audėjų Audėjai Elenai Beinorienei, Panevėžys 1977 XI 13 I. Užkurnys“. Koto kraštai iš abiejų pusių puošti smulkiais, trumpais gioveliais. Taip pat puošta ir koto kitos pusės vidurinė dalis. Koto gale pritaisytas siūlas ant vinuko šaukštui pakabinti. Šaukštas natūralios nedažyto medžio spalvos.