Juozo Tumo-Vaižganto rankraštis, įvairūs duomenys, surinkti apie atskirus rašytojus. Kitų tekstų ištraukos. Viso 26 įvairaus formato lapai.
Pirmas lapas nuplėštas per pusę. Popierius yra su vandens ženklais. Tai trumpa žinutė apie Aurimą Trupinėlį. Rašyta tik vienoje pusėje.
Antras lapas –Vienoje pusėje Vaižganto parašyta trumpa pastabėlė apie Dagilį. Kitoje pusėje yra 1920 m. apygardos rinkinių komisijos firminis blankas. Tai Lietuvos Valstybės pareiškimas, kurį teikė kandidatai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą.
Trečias lapas – plonas ir siauras, baltas, liniuotas. Vienoje pusėje parašyta Juozo Tumo-Vaižganto paskaitų knygelės pavadinimas: „Šviesos grupė“. Kitoje pusėje įvairios pavardės, skaičiai.
Ketvirto lapo vienoje pusėje ant balto popieriaus J. Tumo surašytos pastabos apie Martyną Jankų. Kitoje pusėje yra rinkinių komisijos firminis blankas. Tai Lietuvos Valstybės pareiškimas, kurį teikė kandidatai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą.
Ant penkto mažo liniuoto popieriaus lapelio mėlynu pieštuku J. Tumo surašyti kai kurie Lazdynų Pelėdos kūrinių pavadinimai. O kitoje pusėje dar yra ir skaičių, rašyta ir juodu rašalu.
Šešto lapo vienoje pusėje pusėje J. Tumo surašytos kai kurios žinios apie Stanislovą Railą. Kitoje pusėje yra rinkinių komisijos firminis blankas, Lietuvos Valstybės pareiškimas, kurį 1920 m. teikė kandidatai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą.
Septinto lapo vienoje pusėje J. Tumo rašytos žinios apie Petrą Trupinėlį. O kitoje pusėje firminis blankas, Lietuvos Valstybės pareiškimas, kurį 1920 m. teikė kandidatai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą.
Ant aštunto storo balto popieriaus lapo Vaižganto ranka parašytas paskaitos pavadinimas, kurią jis skaitys Kauno dekanato kunigams: „Kunigų pareiga laiku susidaryti testamentą“ atmušta „Tiesos Kelyje“ 1931 m. 1 nr“.
Devinto lapo vienoje pusėje Vaižganto užrašyta „Žiemkentis-Silvestras Baltramaitis“. O kitoje pusėje yra firminis blankas, Lietuvos Valstybės pareiškimas, kurį 1920 m. teikė kandidatai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą.
Ant dešimto balto popieriaus lapo kampe yra firminis Vytauto Didžiojo bažnyčios rektoriaus antspaudas. Juodu rašalu J. Tumo rašyta „Žemaičių Vyskupijos Kurijai“. Žemiau rašoma apie užsakų atleidimą ir santuokos kūrimą. Prašymas Juozo Tumo taisytas ir perbrauktas.
Ant balto vienuolikto popieriaus lapo mėlynu rašalu J. Tumo surašytos rašytojų pavardės, viršuje užrašyta „Aušrininkai“.
Ant balto dvylikto popieriaus lapelio juodu rašalu Vaižganto parašyta „Mūsų tautinės tvėrybos žiedai“. Žemiau surašyti kūrinių pavadinimai.
Tryliktas baltas popieriaus lapas Vaižganto rašytas pieštuku. Viršuje „Tėvynės varpų parašyta“. Karėje pusėje parašyti metai, o dešinėje pusėje skaičiai.
Keturiolikto lapo vienoje pusėje J. Tumo surašyti autoriai, jų pavardes ir kūrinių pavadinimai: „Verpetai...“, „Iš atsiminimų...“ ir kt. O kitoje pusėje yra firminis blankas, Lietuvos Valstybės pareiškimas, kurį 1920 m. teikė kandidatai į Lietuvos Steigiamąjį Seimą.
Ant penkiolikto mažo balto popieriaus lapelio J. Tumo parašyta „Bibliografija“. Išvardinti keli autoriai ir jų kūriniai.
Ant šešiolikto siauro ilgo popieriaus lapo pieštuku J. Tumo parašyta „Vil. Žin. 1906“. Surašyti kai kurie straipsnių pavadinimai.
Septynioliktas tekstas J. Tumo rašytas rusų kalba, ant liniuoto popieriaus, juodu rašalu. Virš teksto raudonu pieštuku parašyta „Pol. Girštautas“, o po tekstu lietuvių kalba juodu rašalu yra palikta pastaba. Tekstas rašytas vienoje ir kitoje pusėje, rašyta ant apie Girštautų giminę.
Aštuonioliktas lapas yra baltas, languotas, didelio formato. Kampe parašyta „Kaz. Žalio bibliografija“. Rašyta ne Vaižganto ranka. Prirašytos abi pusės. Įrašai susiję su žurnalais „Vilniaus Žinios“ ir „Viltis“, kuriuos Vilniuje redagavo J. Tumas-Vaižgantas.
Devynioliktas lapas yra baltas, liniuotas, jo viršuje parašyta Jono Aleksos bibliografija, rašyta ne Vaižganto ranka, vienoje pusėje, po tekstu yra Jono Aleksos autografas.
Dvidešimtas popieriaus lapas yra baltas, liniuotas, viršuje Vaižganto užrašyta „Kun. Kazimieras Vizgirda“ ir pasirašytos glaustos žinios apie jį.
Dvidešimt pirmas popieriaus lapas yra baltas, liniuotas, su vandens ženklais. J. Tumo surašyta dramaturgo Gabrieliaus Landsbergio (1852 – 1916) bibliografija.
Dvidešimt antras popieriaus lapas baltas, yra vandens ženklai. Tai yra trumpa J. Tumo rašyta kunigo Kazimiero Jasėno „Visuotinės meno istorijos“ charakteristika.
Dvidešimt trečias popieriaus lapas yra baltas, liniuotas, su vandens ženklais. J. Tumo rašyta juodu rašalu, užbraukta raudonu pieštuku. Tai įvairios žinios apie kunigus.
Dvidešimt ketvirtas popieriaus lapas baltas, liniuotas, yra vandens ženklai. Ant lapo J. Tumo surašytos žinios apie Aleksandrą Dambrauską, yra pateikta jo bibliografija.
Dvidešimt penktas popieriaus lapas baltas, liniuotas, yra vandens ženklai. J. Tumo surašyta Antano Giedriaus bibliografija.
Dvidešimt šeštas baltas liniuotas lapas yra su vandens ženklais: matome Lietuvos valstybės herbą, Vytį, ir užrašą „Lietuva“. Užrašyta juodu tušu. Vienoje pusėje J. Tumo rašytas tekstas yra be pradžios ir be pabaigos. Jis perbrauktas. Kalbama apie įvairias tautas, kad kiekvienas žmogus turi turėti ir mylėti savo tautą. Verta pacituoti visą tekstą:
„[Lietuviai savo valstybę – R. J.] įsisteigė lietuvišką, latviai latvišką, estai estišką, suomiai suomišką ir taip panašiai visur. Tautybė, visur ir visaip pakreivuliavus, pasirodė vis dėlto pačiu pastoviausiu gyvenimo veiksniu ir tie, kurie nemokėjo ar nenorėjo su ja skaitytis, kaip vien reikiant, tik nelaimę sau susidarinėjo.
Didžiosios imperijos štai, suspaudusios tautų dvasią, tik susidarė savo viduje sprogstamos medžiagos; nei šimtai metų dirbtinio varžymosi nepadėjo: galingos šiaip jau valstybės sprogo ir sukiužo į sudedamąsias tautine dalis, o tos kurios mėgina tas šakas seilėmis sulipdyti, tik juokus daro savo dabarčiai, o ašaras gaminas ateičiai.
Ir nėra didesnės paniekos toms valstybėms, kurios nesiskaito su tuo, ką yra patsai Dievas žmonėms davęs: Dievo darbą žmonės tepajėgia sunaikinti, sukraipyti, ne pagerinti ir patobulinti.
Antai, lenkų niekas nemuša, kam jie skriaudžia mažumas; bet ką širdy jiems jaučia tariamieji jų talkininkai, prancūzai ir kiti, to neduok Dieve niekam laimėti – panieka nėra laimėjimas.
Neduok Dieve, kad lenkų keliais paėjėtų ir Lietuvos Respublika. Tegul sau joje žydas lieka žydas, lenkas lenkas. Tačiau tai nereikš, kad Lietuvos nėra“.
Šis tekstas Juozo Tumo-Vaižganto buvo rašytas kuriant Tautinės Lietuvos politikos pagrindus, auginant Nepriklausomą Lietuvos valstybę, apie 1920 – 1925 m. Ar šis tekstas buvo kur nors publikuotas, nėra žinoma. Kitoje pusėje surašytos įvairios bibliografinės žinios. Minimas K. Šimonis, M. Kėkštas ir kt.
---
Jonas Pranas Aleksa – (1879 – 1955) Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, agronomas, sociologas, ekonomistas, filosofas. Žemės ūkio akademijos garbės daktaras (1929).
Kazimieras Vizgirda – (1788 – 1861) lietuvių kunigas, rašytojas.
Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis – (1852 – 1916) lietuvių dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas.
Kazimieras Jasėnas – (1867 – 1954) lietuvių kunigas, dailėtyrininkas.
Adomas Jakštas, tikr. Aleksandras Dambrauskas (1860 – 1938) Lietuvos katalikų kunigas, visuomenės veikėjas, rašytojas, literatūrologas, filosofas, prelatas.
Antanas Giedrius, tikr. Giedraitis – (1892 – 1977) Įkūrė ir 1920 – 24 redagavo vaikų žurnalus „Žiburėlis“, 1925 – 31 „Saulutė“. Yra išlikusių Vaižganto laiškų, skirtų Antanui Giedriui.
