LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Kompozicijoje – keli piešiniai, kurie nėra tarpusavyje susieti siužetine linija. Vidurinėje dalyje įkomponuota sėdinčio prie stalo ir ilgą pypkę rūkančio vyro figūra, sukurta pagal Jono Rustemo "Autoportretą su pypke". Po šiuo piešiniu yra užrašas – „Papatuci!“. Viršutinėje ir apatinėje lakšto dalyse pavaizduotos buitinės scenos su žmonių figūromis, seno vyro su ausine kepure portetas.

Užrašas viršutinėje dalyje: „PETITS OUVRAGES DE J. RUSTEM“.

Nesignuotas.

Graviūra. J. Rustemo fantastinės kortos. Popierius baltas, atspaudas juodas. Ant popieriaus lapo pavaizduota 10 skirtingų kortų . Jose vaizduojamas XIX a. Vilniaus gyvenimas (socialiniai sluoksniai, mados, papročiai, pasilinksminimai, Vilniuje gyvenusios tautos, žymūs žmonės ir pats J. Rustemas). Kortos nesudaro įprastinės kaladės, jos nėra tarpusavyje susiję tematiškai ar pagal kokią nors kitą sistemą. Vienintelė atributika, kuri sieja kūrinius yra pats kortų formatas ir kortų spalvų ženklai. Šios kortos pagrįstos „akių“ integravimo į piešinį žaidimu. Joms nesvetima satyra ir groteskas. Religinės tematikos kortos susilaukė cenzūros ir buvo uždraustos. Cenzūruoti piešiniai buvo kryžmiškai perbrėžti vario lentose, tačiau taip lengvai, kad piešiniui praktiškai nepakenkė. Šiame darbe perrėžta 7 korta vaizduojanti Jėzaus gimimą. Septyniose kortose išraižyti pavieniai asmenys, o trijose – grupiniai atvaizdai. J. Rustemas šias kortas vadino Terlionių arba fantastiškomis kortomis.

Lietuva, Vilnius (tada Rusija), J. Rustemas – piešė, G. Kislingas – raižė, XIX a. 2-3 deš.

Graviūra. J. Rustemo fantastinės kortos. Popierius baltas, atspaudas juodas. Ant popieriaus lapo pavaizduota 10 skirtingų kortų . Jose vaizduojamas XIX a. Vilniaus gyvenimas (socialiniai sluoksniai, mados, papročiai, pasilinksminimai, Vilniuje gyvenusios tautos, žymūs žmonės ir pats J. Rustemas). Kortos nesudaro įprastinės kaladės, jos nėra tarpusavyje susiję tematiškai ar pagal kokią nors kitą sistemą. Vienintelė atributika, kuri sieja kūrinius yra pats kortų formatas ir kortų spalvų ženklai. Šios kortos pagrįstos „akių“ integravimo į piešinį žaidimu. Joms nesvetima satyra ir groteskas. Religinės tematikos kortos susilaukė cenzūros ir buvo uždraustos. Cenzūruoti piešiniai buvo kryžmiškai perbrėžti vario lentose, tačiau taip lengvai, kad piešiniui praktiškai nepakenkė. Šiame darbe perrėžta penkta korta. Keturiose kortose išraižyti pavieniai asmenys, o šešiose – grupiniai atvaizdai. J. Rustemas šias kortas vadino Terlionių arba fantastiškomis kortomis.

Lietuva, Vilnius (tada Rusija), J. Rustemas – piešė, G. Kislingas – raižė, XIX a. 2-3 deš.

Graviūra. J. Rustemo fantastinės kortos. Popierius baltas, atspaudas juodas. Ant popieriaus lapo pavaizduota 10 skirtingų kortų . Jose vaizduojamas XIX a. Vilniaus gyvenimas (socialiniai sluoksniai, mados, papročiai, pasilinksminimai, Vilniuje gyvenusios tautos, žymūs žmonės ir pats J. Rustemas). Kortos nesudaro įprastinės kaladės, jos nėra tarpusavyje susiję tematiškai ar pagal kokią nors kitą sistemą. Vienintelė atributika, kuri sieja kūrinius yra pats kortų formatas ir kortų spalvų ženklai. Šios kortos pagrįstos „akių“ integravimo į piešinį žaidimu. Joms nesvetima satyra ir groteskas. Religinės tematikos kortos susilaukė cenzūros ir buvo uždraustos. Cenzūruoti piešiniai buvo kryžmiškai perbrėžti vario lentose, tačiau taip lengvai, kad piešiniui praktiškai nepakenkė. Šiame darbe perrėžtos 4, 6, 9 kortos. Šešiose kortose išraižyti pavieniai asmenys, o septyniose – grupiniai atvaizdai. Septintoje kortoje – užrašas „Album de Wilna N0 37“. J. Rustemas šias kortas vadino Terlionių arba fantastiškomis kortomis.

Lietuva, Vilnius (tada Rusija), J. Rustemas – piešė, G. Kislingas – raižė, XIX a. 2-3 deš.

Graviūra. J. Rustemo fantastinės kortos. Popierius baltas, atspaudas juodas. Ant popieriaus lapo pavaizduota 6 skirtingos kortos. Jose vaizduojamas XIX a. Vilniaus gyvenimas (socialiniai sluoksniai, mados, papročiai, pasilinksminimai, Vilniuje gyvenusios tautos, žymūs žmonės ir pats J. Rustemas). Kortos nesudaro įprastinės kaladės, jos nėra tarpusavyje susiję tematiškai ar pagal kokią nors kitą sistemą. Vienintelė atributika, kuri sieja kūrinius yra pats kortų formatas ir kortų spalvų ženklai. Šios kortos pagrįstos „akių“ integravimo į piešinį žaidimu. Joms nesvetima satyra ir groteskas. Religinės tematikos kortos susilaukė cenzūros ir buvo uždraustos. Cenzūruoti piešiniai buvo kryžmiškai perbrėžti vario lentose, tačiau taip lengvai, kad piešiniui praktiškai nepakenkė. Šiame darbe perrėžtos trys kortos. Vidurinėje atspaudo dalyje užrašas „BILLET DE Soucription de 10.J. Rouble en argeant. Pour Regu lo Moitie“. Vienoje kortoje du angelai laiko užrašą: „Cartes Barboull par Rustem Wilna“. Pats J. Rustemas šias kortas vadino Terlionių arba fantastiškomis kortomis.

Lietuva, Vilnius (tada Rusija), J. Rustemas – piešė, G. Kislingas – raižė, XIX a. 2-3 deš.

Graviūra. J. Rustemo fantastinės kortos. Popierius baltas, atspaudas juodas. Ant popieriaus lapo pavaizduota 4 skirtingos kortos. Jose vaizduojamas XIX a. Vilniaus gyvenimas (socialiniai sluoksniai, mados, papročiai, pasilinksminimai, Vilniuje gyvenusios tautos, žymūs žmonės ir pats J. Rustemas). Kortos nesudaro įprastinės kaladės, jos nėra tarpusavyje susiję tematiškai ar pagal kokią nors kitą sistemą. Vienintelė atributika, kuri sieja kūrinius yra pats kortų formatas ir kortų spalvų ženklai. Šios kortos pagrįstos „akių“ integravimo į piešinį žaidimu. Joms nesvetima satyra ir groteskas. Religinės tematikos kortos susilaukė cenzūros ir buvo uždraustos. Cenzūruoti piešiniai buvo kryžmiškai perbrėžti vario lentose, tačiau taip lengvai, kad piešiniui praktiškai nepakenkė. Šiame darbe perrėžta viena korta. Trijose kortose vaizduojamos grupinės scenos, vienoje - pavienis asmuo. Pats J. Rustemas šias kortas vadino Terlionių arba fantastiškomis kortomis.

Lietuva, Vilnius (tada Rusija), J. Rustemas – piešė, G. Kislingas – raižė, XIX a. 2-3 deš.

Graviūra. J. Rustemo fantastinės kortos. Popierius baltas, atspaudas juodas. Ant popieriaus lapo pavaizduota 10 skirtingų kortų. Jose vaizduojamas XIX a. Vilniaus gyvenimas (socialiniai sluoksniai, mados, papročiai, pasilinksminimai, Vilniuje gyvenusios tautos, žymūs žmonės ir pats J. Rustemas). Kortos nesudaro įprastinės kaladės, jos nėra tarpusavyje susiję tematiškai ar pagal kokią nors kitą sistemą. Vienintelė atributika, kuri sieja kūrinius yra pats kortų formatas ir kortų spalvų ženklai. Šios kortos pagrįstos „akių“ integravimo į piešinį žaidimu. Joms nesvetima satyra ir groteskas. Religinės tematikos kortos susilaukė cenzūros ir buvo uždraustos. Cenzūruoti piešiniai buvo kryžmiškai perbrėžti vario lentose, tačiau taip lengvai, kad piešiniui praktiškai nepakenkė. Šiame darbe perrėžtos trys kortos.Septyniose kortose vaizduojami pavieniai asmenys, o trijose - grupinės žmonių kompozicijos.. Pats J. Rustemas šias kortas vadino Terlionių arba fantastiškomis kortomis.

Lietuva, Vilnius (tada Rusija), J. Rustemas – piešė, G. Kislingas – raižė, XIX a. 2-3 deš.

Graviūra. J. Rustemo fantastinės kortos. Popierius baltas, atspaudas juodas. Ant popieriaus lapo pavaizduota 10 skirtingų kortų. Jose vaizduojamas XIX a. Vilniaus gyvenimas (socialiniai sluoksniai, mados, papročiai, pasilinksminimai, Vilniuje gyvenusios tautos, žymūs žmonės ir pats J. Rustemas). Kortos nesudaro įprastinės kaladės, jos nėra tarpusavyje susiję tematiškai ar pagal kokią nors kitą sistemą. Vienintelė atributika, kuri sieja kūrinius yra pats kortų formatas ir kortų spalvų ženklai. Šios kortos pagrįstos „akių“ integravimo į piešinį žaidimu. Joms nesvetima satyra ir groteskas. J. Rustemas šias kortas vadino Terlionių arba fantastiškomis kortomis.

Lietuva, Vilnius, (tuomet - Rusija), J. Rustemas – piešė, G. Kislingas – raižė, XIX a. 2-3 deš.