LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Knygelėje spausdinama A. Baranausko poema „Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva" (parašyta 1859 m., pirmą kartą išspausdinta 1895 m.), kurioje išdėstyti skirtingi požiūriai į Lietuvos likimą, plėtojama būsimos modernios valstybės vizija. Pradžioje - Aleksandro Dambrausko prakalba.

Knygoje spausdinamos A. Baranausko originalios ir verstos dvasinės giesmės. Yra rengėjo A. Jakšto prakalba. Tituliniame lape yra buvusių knygos savininkių įrašai rudu rašalu: „[neįskaitomas žodis] šitos knigeles Pana Kazimiera Brasaitės Barbora Waičilaite".

Knygelėje spausdinama A. Baranausko poema „Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva" (parašyta 1859 m., pirmą kartą išspausdinta 1895 m.), kurioje išdėstyti skirtingi požiūriai į Lietuvos likimą, plėtojama būsimos modernios valstybės vizija. Pradžioje - Aleksandro Dambrausko prakalba.

Rinktinėje knygoje, skirtoje A. Baranausko atminimui, spausdinama jo kūryba, kitų autorių kūriniai apie A. Baranauską: J. A. Herbačiausko „Genijaus meilė", M. Gustaičio „Rauda", A. Jakšto „Kas įkvėpė A. Baronui „Anykščių šilelį?", Jovaro eilės, S. Kymantaitė eilės. Prakalbos vietoje - Jono Basanavičiaus atsiminimai apie poetą.

Knygelėje spausdinama A. Baranausko poema „Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva" (parašyta 1859 m., pirmą kartą išspausdinta 1895 m.), kurioje išdėstyti skirtingi požiūriai į Lietuvos likimą, plėtojama būsimos modernios valstybės vizija. Pradžioje - Aleksandro Dambrausko prakalba.

Knygoje spausdinamos A. Baranausko originalios ir verstos dvasinės giesmės. Yra rengėjo A. Jakšto prakalba. Tituliniame lape yra buvusios knygos savininkės įrašas bei vos matomas antspaudas. Knyga įrišta į neoriginalius žalio kolenkoro viršelius.

Lietuvių katalikų kunigo, visuomenės veikėjo, rašytojo, literatūrologo, filosofo parengta knyga, skirta žymioms asmenybėms. Veikalą sudaro dvi didelės dalys „Pirmoji dalis. Paminėtinieji lietuviai“ ir „Antroji dalis. Minėtinieji kitataučiai“. Pirmoji dalis skirstoma į šiuos skyrius „Rašytojai“, „Mokslo vyrai“, „Mūsų visuomenės veikėjai“ ir „Tebegyvieji“; antroji dalis – į šiuos: „Rašytojai“, „Mokslininkai“ ir „Visuomenės veikėjai“. 

Knyga priklausė S. Nėriai.

Knyga įrišta į margus (juodos, baltos ir rusvos spalvos) viršelius, kampai ir knygos nugarėlė aptraukti pilka tekstiline medžiaga.

Katalikų kunigo, rašytojo, visuomenininko Adomo Jakšto eilėraščių rinkinys. Knygą sudaro skyriai: „Dievo garbei“, „Šventosios giesmės“, „Tėvynei Lietuvai“, „Didvyriams paminėti“, „Mano dainos“, „Gyvenimo aidai“, „Vertimai“, „Aforizmai ir epigramos“, „Mielajai vaikijai“, „Liūdni šypsniai“.

Knyga priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Viršelis plono popieriaus, melsvos, nuo laiko pageltusios, spalvos. 394 psl.

Trigonometrijos teorija ir uždavinynas. 

156 p. 

Plokštinės trigonometrijos vadovėlis. 

Yra Vytauto Simonavičiaus antspaudas bei J. Janulionio autografas. 

156 p. 

Legenda „Keleivis“. 

Yra Lietuvių literatūros centralinio archyvo Brukline (JAV), Draugystės apšvietos lietuvių (JAV) antspaudai, taip pat antspaudas su nuoroda, kad leidinį dovanojo poetas Stasys Jasilionis. 

46 p. 

Šešių dalių leidinys sudarytas iš P. Skargos, J. Leščinskio, J. Šmito, V. Volinskio ir kitų analogiškų knygų. Vertė S. Kušeliauskas ir A. Jakštas [4 D.] S. Kušeliauskui turbūt priklauso daugumas giesmių ir kitų eiliuotų tekstų bei intarpai iš Lietuvos gyvenimo (moraliniai pamokymai, knygų skaitymo propaganda ir pan.). 

Tarp kitų kontrafakcinių leidinių „Visų metų gyvenimai šventųjų“ išsiskiria savo dydžiu, o neretai ir gražesniu įrišimu. Leidiniai dažniausiai yra  surišti į įvairios apimties ir skirtingų laidų konvoliutus.

4 dalis įrišta su 5 dalimi [leista 1892, 1895?.] ir 6 dalimi [leista 1899 m.]. 2 tomas