LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis (1765-1833) – Abiejų Tautų Respublikos valstybės bei visuomenės veikėjas, diplomatas, paskutinis LDK iždininkas, Tado Kosciuškos sukilimo vadovybės narys, Lietuvos valstybingumo idėjos puoselėtojas, kompozitorius, literatas. XIX a. pirmosios pusės įvykiai lėmė, kad M. K. Oginskiui ilgaamžę šlovę pelnė ne valstybinė ar visuomeninė veikla, o muzikinis palikimas: polonezai, mazurkos, maršai, romansai ir kt. Portrete M. K. Oginskis pavaizduotas iki krūtinės, veidas trimis ketvirčiais pasuktas į dešinę pusę, žvilgsnis nukreiptas į tolį. Vilki juodą fraką, baltą liemenę, baltus marškinius su klostytu žabo, kaklą puošia balta kaklaskarė. Kairėje pusėje, prie frako atlapo, prisegtos Baltojo Erelio (mėlyna) ir Šv. Stanislovo (raudona) ordinų juostelės.

Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833) – kunigaikštis, paskutinysis LDK iždininkas, diplomatas, vienas iš 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo vadų Lietuvoje. Už nuopelnus valstybei apdovanotas Šv. Stanislovo (1788) ir Baltojo erelio (1789) ordinais. Jo parengtas ir 1811 m. carui Aleksandrui įteiktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atkūrimo projektas buvo vienas iš reikšmingiausių bandymų XIX a. pradžioje atkurti bent dalinį Lietuvos valstybingumą.

Šiandien M. K. Oginskis labiausiai yra žinomas kaip kompozitorius, populiarumo neprarandančių mazurkų, valsų, maršų, o visų pirma ­ garsiojo polonezo „Atsisveikinimas su tėvyne" autorius. M. K. Oginskis mėgėjiškai piešė, kūrė eiles. Jis parašė ir 1826-1827 m. paskelbė keturių tomų „Atsiminimus", o 1828 m. išleido esė rinkinį „Laiškai apie muziką".

Gimęs Guzove (Lenkija), ilgą laiką M. K. Oginskis gyveno Baltarusijoje, Lietuvoje, dažnai lankydavosi Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje. 1822 m. jis visam laikui persikėlė į Florenciją. Palaidotas Florencijos Šventojo Kryžiaus (Santa Croce) bažnyčioje.

François-Xavier Fabre šį portretą nutapė 1808 m. M. K. Oginskiui lankantis Florencijoje. Kunigaikštį jis pavaizdavo Toskanos peizažo fone, eskizų sąsiuvinyje piešiantį peizažą ­ tą patį, kuris nutapytas portreto fone. Portretą dailininko pasirašė apačioje centre monograma F.X.F.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Centre – peizažo fone stovi mergaitė balta suknele, ant kairės rankutės pasirišusi gelsvą skrybėlaitę su skintomis lauko gėlėmis, dviem pirštukais laiko drugelį. Plaukai trumpi, tamsūs, veidukas apvalus, akys rudos, abi rankos sudėtos prie krūtinės. Bateliai raudoni, su kaspinėliais. Už jos – nedidelė kalvelė su vietomis augančiomis gėlėmis. Toliau – medžių kamienai, vešli tamsiai žalia medžių lapija. Kairėje tolumoje – vandens lopinėlis, viršukalnė, pilkai gelsvo dangaus plotelis.

Peizažo fone priekiu stovi berniukas, dešine alkūne atsirėmęs į aukštą tamsiai rudą spintelę. Plaukai iki pečių, tamsūs, garbanoti. Veidukas apvalus, akys tamsios. Apsirengęs tamsiai mėlynu trumpu švarkeliu, gelsvomis kelnėmis, baltais nėriniuotais marškiniais. Berniukas laiko skepetaitę – ant jos yra vardų inicialai „IC“ (Irenaeus Cleophas). Kojos sukryžiuotos. Į spintelę atremtas didelis medinis lankas, priekyje jo – medinė detalė, atremta į grindų pakopą. Už spintelės kairėje – didelė, puošni lauko vaza tamsiai žalios medžių lapijos fone. Dešinėje ant žemės stovi kibiras, didelis vazonas su žalia gėle. Dar toliau – medžių fonas ir ūko gaubiama kalva. Dangus debesuotas, gelsvai pilkas.

Žalsvai rudame lygiame fone – vyro iki pusės portretas. Galva trimis ketvirčiais pasukta į kairę, žvilgsnis nukreiptas kairėn.

Vyras su žandenomis, plaukai tamsūs, garbanoti, lūpos gana putlios, smakre – duobutė. Apsirengęs juodu dvieiliu švarku, balti marškiniai stačia apykakle, apvyniota balta kaklaskarė su smulkiai gofruotu papuošimu.

Pirmame plane vaizduojamas nusisukęs stovintis vyras. Jis vilki togą. Vyras kairę ranką ištiesęs į priekį, o dešinėje laiko lazdą. Kiek toliau – kito vyro figūra iki juosmens. Fone matyti tarp ūksmingų medžių ant kalvų stūksančios pilys.

Estampe įamžintas gamtos peizažo fragmentas. Pirmame plane dviejų vyrų figūros. Vienas jų sėdi, o kitas stovi viena ranka pasirėmęs į lazdą. Tolumoje atsiveria nuostabus vaizdas: tekantis upelis, uolos, gausiai augantys medžiai ir krūmokšniai. Ant kalvų matyti stūksančios pilys.

Pirmame horizontalaus formato kompozicijos plane matyti keliaujančio toga vilkinčio vyro figūra. Vyras nusisukęs, kairioji ranka iškelta į viršų, o dešinėje ilga lazda. Toliau plyti ežeras, jame plaukia ilga medinė valtis. Valtyje sėdi moteris ir stovi irkluotojas. Ežeras apsuptas didžiulių medžių. Už ežero stūkso mūriniai pastatai su dvišlaičiais stogais. Toliau matyti uolėti kalnai. Dangumi plaukia kamuoliniai debesys.

Estampe fiksuojamas gamtos peizažas. Kompozicijos centre, už nedidelės kalvos, vaizduojama moteris ir nusisukęs senyvas vyras. Abu žmonės stovi greta pabalnoto arklio. Šalia eina avių banda. Aplinkui auga vešlūs krūmai, medžiai. Kiek toliau prie vandens poilsiauja du žmonės. Horizonte driekiasi aukšti kalnai.