LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM Kompozicijoje pavaizduotas einantis senas vyras su kailiuku apkraštuota kepure, vilkintis apiplyšusius drabužius. Kairėje rankoje – lazda, dešinėje – keli pirštais sugniaužti žabeliai, ant nugaros – pundas surištų žabų. Fone – kelio fragmentas.
Užrašas apatinėje dalyje: „Rys. na Kazimiere Bac. z natury A. Orlowski“.
Signuotas spausdintine signatūra.
Kompozicijoje – keli piešiniai, kurie nėra tarpusavyje susieti siužetine linija. Vidurinėje dalyje įkomponuota sėdinčio prie stalo ir ilgą pypkę rūkančio vyro figūra, sukurta pagal Jono Rustemo "Autoportretą su pypke". Po šiuo piešiniu yra užrašas – „Papatuci!“. Viršutinėje ir apatinėje lakšto dalyse pavaizduotos buitinės scenos su žmonių figūromis, seno vyro su ausine kepure portetas.
Užrašas viršutinėje dalyje: „PETITS OUVRAGES DE J. RUSTEM“.
Nesignuotas.
Kompozicijoje pavaizduotas Jonas Rustemas (1762–1835). Vyras sėdi prie stalo, pasisukęs į kairę pusę, sukryžiavęs kojas, dešinė ranka atremta į piešimo pakylą. Fone – interjero su draperijomis fragmentas.
Užrašas apatinėje dalyje – spausdintinis, sunkiai įskaitomas.
Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808–1837) litografijų ciklas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762–1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. „Mažuosiuose“ vilnietiškuose vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Šioje litografijoje dominuoja dvi besišnekučiuojančios vilnietės, vilkinčios detaliai atkurtais, būdingais XIX a. miestiečių rūbais. Centre įkomponuota ypač žaisminga mažučio amūro su fakelu figūrėlė.
Aprašė Regina Urbonienė
Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808-1837) litografijų ciklas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762-1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. "Mažuosiuose" vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Vienok litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Šioje litografijoje dominuoja centrinis vaizdelis su sėdinčiu vyru, rūkančiu ilgą pypkę. Tai pagal Jono Rustemo autoportretą sukurta portretinė kompozicija.
Aprašė Regina Urbonienė
Kazimieras Bachmatavičius (1808-1837), Jono Rustemo mokinys, labiau žinomas kaip litografas nei kaip tapytojas. Kilęs iš Dobrovlianų, Ašmenos pavieto Vilniaus gubernijoje (dab. Baltarusijos, Gardino srities), kurį laiką gyveno ir kūrė Vilniuje, o nuo 1830 m. gyveno Dobrovlianuose. Yra sukūręs litografijų pagal Giunterių šeimos dailininkų (“Dobrovlianų prisiminimas” (1835)), Aleksandro Orlovskio (“Orlosiados”, 1836)) ir Jono Rustemo piešinius (“Vaizdingas mažųjų J. Rustemo kūrinių prisiminimas” , 1837), išleido litografijų aplankus “Vilniaus prisiminimas” (1837) ir kt. Ši litografija iš " Vilniaus prisiminimų" aplanko, sukurta remiantis J. Rustemo piešiniais, meistriška, grakščia linija, subtilia tonine modeliuote perteikia scenas iš Vilniaus aristokratijos gyvenimo.
Aprašė Regina Urbonienė
Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808-1837) litografijų ciklas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762-1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. "Mažuosiuose" vilnietiškuose vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Vienok litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Ypač išraiškinga dešinėje viršuje įkomponuota scena su įtaigiai perteikta šviesotamsa, vaizduojanti priklaupusią, žibintu sau pasišviečiančią merginą.
Aprašė Regina Urbonienė
Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808-1837) litografijų ciklas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762-1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. "Mažuosiuose" vilnietiškuose vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, dailininko sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Ypač išraiškinga centrinė, žibintu sau pasišviečiančio kelią, tamsos slepiamo barzdoto praeivio figūrėlė.
Aprašė Regina Urbonienė
Kazimieras Bachmatavičius (1808–1837) Vilniaus universitete 1823–1829 m. mokėsi tapybos. Litografuoti jis pradėjo dar studijų metais, vėliau išleido litografijų ciklus, sukurtus pagal Aleksandro Orlovskio bei dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762–1835) piešinius. Bachmatavičiaus litografijos lengvo, grakštaus piešinio, perteikiančios romantizuotas ar kasdienio gyvenimo scenas. Jono Rustemo portretas – viena iš nedaugelio Kazimiero Bachmatavičiaus portretinių kompozicijų, vaizduojanti dailės profesorių meninio įkvėpimo momentu.
Jonas Rustemas (1762–1835) – dailininkas, dailės pedagogas. Gimė Stambule armėno (?) ir prancūzės šeimoje. Dailės mokėsi Varšuvoje pas Žaną Pjerą Norbleną ir Marčelo Bačarelio vadovaujamose karališkosiose tapybos dirbtuvėse. 1788–1790 m. buvo išvykęs į Vokietiją, grįžęs dirbo įvairiuose dvaruose. 1798 m. paskirtas Pranciškaus Smuglevičiaus adjunktu Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedroje. Po Smuglevičiaus mirties perėmė vadovavimą katedrai, nuo 1811 m. – profesorius. Rūpinosi dailės dėstymo metodikos tobulinimu, universiteto dailės kolekcijos ir kitų mokymo priemonių kaupimu, studentų darbų parodų organizavimu. Tapė daugiausia portretus, yra sukūręs ir istorinių kompozicijų, buitinio žanro piešinių, spektaklių dekoracijų.
Aprašė Regina Urbonienė
Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808-1837) litografijų ciklas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762-1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. Nedidelio formato vilnietiškuose vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Vienok, litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, dailininko sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Litografijoje vienodai įtaigiai perteiktas ir dviejų miestiečių pokalbis, ir charakteringa prekeivio figūrėlė, ir idiliška vaikų su gėlėmis scena.
Aprašė Regina Urbonienė
Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808-1837) litografijų aplanke "Vilniaus prisiminimai" gyvai atkurtos buitinės ir romantizuotos XIX a. miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Meistriškos litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, dailininko sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Šioje litografijoje matome grakščias raitelių ir jų žirgų figūras bei keletą smulkių scenų su karietomis ir kt.
Aprašė Regina Urbonienė
 |  |  |  |