LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Lakšte pavaizduotos miesto gyvenimo scenos: viršuje viduryje – pora arklių kinkytas važiuojantis vežimas su trimis keleiviais; žemiau dešinėje – einanti moteris su krepšiu ir dviem indais rankose; lakšto viduryje – sustojusi dviem arkliais kinkyta karieta ir žmonių grupės bei elgeta, dėmesį nukreipę į tarpduryje stovintį vyriškį, kažką duodantį greta stovinčiajam. Virš durų – balkonas su tupinčiu paukščiu. Apačioje kairėje – drabužių pardavėjas; dešinėje – karieta ir žmonių grupelės.

Pirmame plane pavaizduotas kairėn pasisukęs stovintis vyriškis su ilgu per juosmenį sujuostu drabužiu ir kepure su kailiniu atlanku. Kaire ranka po pažastimi prie krūtinės priglaudęs keletą knygų; dešinėje rankoje laiko atverstą knygą. Fone kairėje – trijų vyriškių grupelė; dešinėje – grotuotas pastato langelis. Jo apačioje – autoriaus inicialas ir data: 1839.

Juozapo Ozemblovskio litografijos spaustuvėje daryto kūrinio kompozicijoje pavaizduoti trys Vilniaus kankiniai šventieji Antanas, Jonas ir Eustachas, kurių kūnai ilsisi Vilniuje greta Aušros Vartų esančioje Šv. Dvasios cerkvėje. Šie trys krikščionys 1346  m. ar 1347 m. buvo nužudyti valdant Algirdui. Kaip pasakojama padavime, dėl savo religinių įsitikinimų kunigaikščio Algirdo dvare tarnavę kariai broliai Antanas ir Jonas pasiryžo gyventi krikščioniškai ir užsitraukė  pagonių kunigaikščio Algirdo nemalonę. Iškentę ilgus kankinimus, bet neatsižadėję tikėjimo, abu broliai buvo pakarti: Jonas sausio 14 d., Antanas balandžio 24 d. Įkvėptas brolių, pasikrikštijo ir septyniolikmetis Antano ir Jono pusbrolis Eustachas. Deja, jo lemtis buvo panaši, jis buvo pasmerktas myriop gruodžio 13 d. Visi trys broliai, anot legendos, buvo pakarti ant ąžuolo, Vilniuje buvusio tradicine egzekucijų vieta. Kankiniai Antanas ir Jonas kompozicijoje vaizduojami su ilgesniais plaukais ir barzdomis, nes, pasiryžę gyventi krikščioniškai, pasak padavimo, jie ne tik laikėsi pasninko dienų, bet, kitaip nei pagonys, augino plaukus ir ilgas barzdas. Kompozicijos centrinėje ašyje pavaizduotas ąžuolas, tapęs brolių egzekucijos vieta, po brolių kojomis – įvairūs kankinimo įrankiai ir lazdos, kuriomis buvo mušamas brolis Eustachijus. P. Galaunė įgijo antikvariate Vilniuje apie 1942 m.

Aprašė Miglė Banytė

Juozapo Ozemblovskio litografijos dirbtuvėse atspausdintos litografijos kompozicijos centre pavaizduotas galingiausias iš arkangelų – arkangelas Mykolas. Abraomiškose religijose jis laikomas žydų tautos globėju, katalikiškose šalyse – karių, bažnyčios globėju ir gynėju, dangaus gydytoju. Remiantis ikonografine tradicija, šioje kompozicijoje arkangelas Mykolas pavaizduotas su skydu, sparnuotas, amžinai jaunas ir labai gražus. Biblijoje Mykolas laikomas šėtono priešininku, tad ir J. Ozemblovskio litografijoje jis vaizduojamas po kojomis pamynęs pusiau žmogaus pavidalo šėtoną, pasirengęs jį pasmeigti. Kūrinio apačioje įrašas ranka: „w Wilnie Litog: J: O:“

Aprašė Miglė Banytė

Juozapo Ozemblovskio litografijos dirbtuvėse atspausdintos litografijos kompozicijoje pavaizduota  Krokuvos vyskupo ir kankinio Šventojo Stanislovo nužudymo scena. Vienas pagrindinių Lenkijos šventųjų šv. Stanislovas buvo uolus krikščioniškų papročių gynėjas, nepabūgęs ekskomunikuoti Lenkijos karaliaus Boleslovo II Narsiojo dėl jo niekingo ir žiauraus elgesio. Sužinojęs apie ekskomunikaciją, karalius  šv. Mišių metu įtūžęs įsiveržė ir nužudė Stanislovą. Litografijoje  šv. Stanislovas pavaizduotas  remiantis ikonografine tradicija – su vyskupo rūbais, apsisiautęs kapa, aukojantis šv. Mišias. Už jo – kardu užsimojęs  karalius Boleslovas II su kalaviju rankose, besikėsinantis nužudyti  šv. Stanislovą. Kūrinio apačioje įrašas: „w Wilnie Lito: J: O:“

Aprašė Miglė Banytė

Juozapo Ozemblovskio litografijos dirbtuvėse atspausdintoje litografijoje vaizduojama 1700 m. sukurta ankstyviausia ir garsiausia Madrido Jėzaus Nazariečio statulos, nuo 1686 m. Madride laikytos stebuklinga, kopija LDK. Kopija sukurta Sapiegų funduotai Vilniaus trinitorių Jėzaus Nazariečio bažnyčiai. Po bažnyčios ir vienuolyno uždarymo 1864 m. skulptūra perkelta į Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. Jėzaus Nazariečio atvaizdas litografijoje įkomponuotas nišoje. Ant pakylos tarp užuolaidų stovintis Jėzus Kristus, sukryžiavęs  virve surištas rankas, su škaplieriumi ant krūtinės ir erškėčių vainiku. Antakalnio Jėzaus kultas ilgainiui tapo labai stiprus Lietuvoje –į jį kreipiamasi tikintis visokių malonių.

P. Galaunė įsigijo iš Antano Jarmalavičiaus Vilniuje apie 1941 m.

Aprašė Miglė Banytė

Vertikalaus lakšto litografijoje vaizduojamas sėdinčio Zigmanto Vazos (lenk. Zygmunt III Waza; šved. Sigismund)  (1566-06-20 – 1632-04-30) reprezentacinis portretas. Lenkijos karalius (1587–1632 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1588–1632 m.), Švedijos karalius nuo 1592 m. iki buvo nuverstas 1599 m. Jis buvo Švedijos karaliaus Jono III ir jo pirmosios žmonos Kotrynos Jogailaitės sūnus.

Horizontalaus formato kompozicijoje, kaimo peizažo su namais ir gyvūnais fone, kryžius ir prie jo klūpinti mergina.

1833–1863 Vilniuje veikusi Juozapo Ozemblovskio litografijos spaustuvė buvo labai produktyvi. Joje litografuota įvairaus pobūdžio kūrinių: portretų, religinio turinio estampų, Vilniaus ir apylinkių peizažų, buvo spausdinamos knygos, žemėlapiai, natos ir kt. Minkšto, detalaus piešinio litografijoje vaizduojami Antanas, Jonas ir Eustachas – trys Vilniaus kankiniai, žuvę 1342 metais. Manoma, jog valdant Algirdui, jie buvę nužudyti dėl politinių motyvų. Stačiatikių tradicija skelbia, kad jų būta lietuvių, didžiojo kunigaikščio dvariškių, slapta priėmusių stačiatikybę ir sekusių Rytų krikščionių papročiais. Už tai, neva, pagonys, pastebėję juos pasninkaujant, auginant ilgus plaukus ir barzdas, nukankino ir pakorė ant ąžuolo, augusio dabartinės Švč. Tejybės cerkvės vietoje. Maskvoje jie buvo oficialiai paskelbti stačiatikių šventaisiais (1547), o balandžio 14 (pagal dabartinį kalendorių – 27) tapo jų šventės diena. Jie įtraukti į visus stačiatikių religinių švenčių kalendorius, sukurta šių šventųjų vaizdavimo tradicija. Antaną, Eustachą ir Joną, kaip vietinius tikėjimo kankinius krikščionis pripažino ir garbino Lietuvos unitų tradicija.

Aprašė Regina Urbonienė

1833 Juozapas Ozemblovskis Vilniuje įsteigė litografijos spaustuvę, kurioje be jo paties dirbo žymiausi XIX a. Lietuvos litografijos meistrai: Kazimieras Bachmatavičius, Karolis Račinskis, Karolis Ripinskis, Konstantinas Kukevičius ir kiti. Čia buvo litografuojami meninio pobūdžio lakštai (portretai, peizažai), knygų iliustracijos, žemėlapiai, natos ir kt. Vienas gražiausių J. Ozemblovskio litografijoje sukurtų interjerų - Vilniaus Trinitorių bažnyčios Antakalnyje interjero vaizdas. Minkšto detalaus piešinio litografija žavi šviesotamsos kontrastais, perteiktu erdvės pojūčiu. Žiūrėjimo taško pasirinkimas bei kompozicinis šio kūrinio sprendimas labai artimas 1847 Jono Kazimiero Vilčinskio išleistam Vilniaus Išganytojo (Trinitorių) bažnyčios Antakalnyje interjero vaizdui iš „Vilniaus albumo” I serijos, I sąsiuvinio.

Aprašė Regina Urbonienė