Paieškos kriterijai:

  • Objektai, susiję su asmeniu: Danutė Emilija Šurkutė-Nitecki
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Paveikslas

    Paveikslas "Jurginai"

    Danutė Emilija Šurkutė-Nitecki
  • Paveikslas

    Paveikslas

    Danutė Emilija Šurkutė-Nitecki
  • Paveikslas

    Paveikslas "Ryšiai"

    Danutė Emilija Šurkutė-Nitecki
  • Paveikslas

    Paveikslas "Asilomar"

    Danutė Emilija Šurkutė-Nitecki
  • Paveikslas

    Paveikslas "Viltis"

    Danutė Emilija Šurkutė-Nitecki
  • Paveikslas

    Paveikslas "Baltas rododendras"

    Danutė Emilija Šurkutė-Nitecki
  • Paveikslas

    Paveikslas

    Danutė Emilija Šurkutė-Nitecki
  • Paveikslas

    Paveikslas

    Danutė Emilija Šurkutė-Nitecki
  • Paveikslas

    Paveikslas

    Danutė Emilija Šurkutė-Nitecki
  • Danutės Emilijos Šurkutės-Nitecki autorinis atvirukas

    Danutės Emilijos Šurkutės-Nitecki autorinis atvirukas, XX a. 9 deš. – XXI a. 1 deš.

    Danutė Emilija Šurkutė-Nitecki

    Danutės Emilijos Šurkutės-Nitecki (1927–2016) sukurti akvarelių kūriniai, vaizduojantys ypatingo subtilumo peizažus bei gėlių studijas. Menininkė visiems lankytojams dovanodavo savo atvirukų, kurie yra pasklidę po pasaulį.

    Dvipusio atviruko siužetas atkartoja dailininkės sukurtą akvarelės kūrinį su parašu – paveikslą. Dešiniajame kampe, apačioje – atviruko autorės signatūra.

    Atviruko nugarinės pusės apatinėje dalyje viduryje yra autorės antspaudas.

     

    XIX a. pab. prasidėjęs menininkų atvirukų kūrimas bei jų mainai tampa vis populiaresnis. Iki XX a. pr. tampa neatsiejama meninio gyvenimo dalimi. XX a. vid. atsiranda menininko atvirukas kaip terminas, apibūdinant atvirukus kaip originalius meno kūrinius bei alternatyva pramoniniu būdu gaminantiems atvirukams. Menininkų atvirukai turi tiesioginių sąsajų su rimtąja kūryba: atkartoja paveikslų stilistiką, temas, personažus, tačiau atlikti lengvesne, tarsi neįsipareigojančia maniera, sąlygojančia pramoginį būdą. Įdomią grupę sudaro menininkų atvirukai, kurių sudėtinis elementas – autoriaus fotografija ar paveikslas. Vienais atvejais jis tampa svarbia idėjine ir formalia kūrinio ašimi, kitais – į bendro paveikslo visuma integruota sudėtine dalimi.

    (Ieva Pleikienė. Menininkų atvirukai: kūrybinio žaidimo (pramogos) forma. Menotyra. Leidėjai: Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2003. Nr. 2 (31), p. 81-87.).

  • Danutės Emilijos Šurkutės-Nitecki autorinis atvirukas

    Danutės Emilijos Šurkutės-Nitecki autorinis atvirukas, XX a. 9 deš. – XXI a. 1 deš.

    Danutė Emilija Šurkutė-Nitecki

    Danutės Emilijos Šurkutės-Nitecki (1927–2016) sukurti akvarelių kūriniai, vaizduojantys ypatingo subtilumo peizažus bei gėlių studijas. Menininkė visiems lankytojams dovanodavo savo atvirukų, kurie yra pasklidę po pasaulį.

    Dvipusio atviruko siužetas atkartoja dailininkės sukurtą akvarelės kūrinį su parašu – paveikslą. Dešiniajame kampe, apačioje – atviruko autorės signatūra.

     

    XIX a. pab. prasidėjęs menininkų atvirukų kūrimas bei jų mainai tampa vis populiaresnis. Iki XX a. pr. tampa neatsiejama meninio gyvenimo dalimi. XX a. vid. atsiranda menininko atvirukas kaip terminas, apibūdinant atvirukus kaip originalius meno kūrinius bei alternatyva pramoniniu būdu gaminantiems atvirukams. Menininkų atvirukai turi tiesioginių sąsajų su rimtąja kūryba: atkartoja paveikslų stilistiką, temas, personažus, tačiau atlikti lengvesne, tarsi neįsipareigojančia maniera, sąlygojančia pramoginį būdą. Įdomią grupę sudaro menininkų atvirukai, kurių sudėtinis elementas – autoriaus fotografija ar paveikslas. Vienais atvejais jis tampa svarbia idėjine ir formalia kūrinio ašimi, kitais – į bendro paveikslo visuma integruota sudėtine dalimi.

    (Ieva Pleikienė. Menininkų atvirukai: kūrybinio žaidimo (pramogos) forma. Menotyra. Leidėjai: Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2003. Nr. 2 (31), p. 81-87.).

  • Danutės Emilijos Šurkutės-Nitecki autorinis atvirukas

    Danutės Emilijos Šurkutės-Nitecki autorinis atvirukas, XX a. 9 deš. – XXI a. 1 deš.

    Danutė Emilija Šurkutė-Nitecki

    Danutės Emilijos Šurkutės-Nitecki (1927–2016) sukurti akvarelių kūriniai, vaizduojantys ypatingo subtilumo peizažus bei gėlių studijas. Menininkė visiems lankytojams dovanodavo savo atvirukų, kurie yra pasklidę po pasaulį.

    Dvipusio atviruko siužetas atkartoja dailininkės sukurtą akvarelės kūrinį su parašu – paveikslą. Dešiniajame kampe, apačioje – atviruko autorės signatūra.

    Atviruko nugarinės pusės apatinėje dalyje viduryje yra autorės antspaudas.

     

    XIX a. pab. prasidėjęs menininkų atvirukų kūrimas bei jų mainai tampa vis populiaresnis. Iki XX a. pr. tampa neatsiejama meninio gyvenimo dalimi. XX a. vid. atsiranda menininko atvirukas kaip terminas, apibūdinant atvirukus kaip originalius meno kūrinius bei alternatyva pramoniniu būdu gaminantiems atvirukams. Menininkų atvirukai turi tiesioginių sąsajų su rimtąja kūryba: atkartoja paveikslų stilistiką, temas, personažus, tačiau atlikti lengvesne, tarsi neįsipareigojančia maniera, sąlygojančia pramoginį būdą. Įdomią grupę sudaro menininkų atvirukai, kurių sudėtinis elementas – autoriaus fotografija ar paveikslas. Vienais atvejais jis tampa svarbia idėjine ir formalia kūrinio ašimi, kitais – į bendro paveikslo visuma integruota sudėtine dalimi.

    (Ieva Pleikienė. Menininkų atvirukai: kūrybinio žaidimo (pramogos) forma. Menotyra. Leidėjai: Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2003. Nr. 2 (31), p. 81-87.).

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 15