LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Jono Janulio laiškas Jonui Vaičiui. Pranešama, kad skirtingu laiku gauti du tokio paties turinio laiškai. Į ankstesnįjį atsakyta, parašyta trumpa biografija ir kartu su nuotrauka išsiųsta į Vilniaus valstybinį dailės muziejų. 1 lapas.

Kūrinyje vaizduojamas Šv. Kazimieras (1458–1484) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalaitis, Kazimiero Jogailaičio sūnus. 1602 m., dėl pamaldaus ir doro gyvenimo, paskelbtas šventuoju, Lietuvos globėju. Kūrinyje įprasmintas ilgais, banguotais, rudais plaukais. Su trumpu, kailiniu apsiaustu. Suklupęs ant žemės ir atsirėmęs į kolonos briauną. Rankas sukryžiavęs į maldą, užmerktomis akimis, romiu veidu. Aplink jį buriasi žmonių grupelė. Kūrinys religinio siužeto, tačiau neseka tradiciniais krikščioniškos ikonografijos vaizdavimo principais. Šv. Kazimieras nevaizduojamas su jam būdingais atributais (trirankis, su lelijomis, karūna, kryžiumi). Jo šventumas pabrėžiamas per lyrišką nuotaiką, ramybės būseną. Piešinys realistinio stiliaus. Kūrinio tapyba daugiasluoksnė, dominuoja šalti tonai, melsvi atspalviai.

Kūrinyje vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis – Jaunutis. Kunigaikštis sostą paveldėjo po tėvo Gedimino mirties, ir valdė nuo 1341  iki 1345 m. Vėliau vyresniųjų brolių Kęstučio ir Algirdo nuverstas iš  didžiojo kunigaikščio sosto, apie 1345 m.  jis pabėgo į Maskvą. Maskvoje priėmęs stačiatikių tikėjimą gavo Ivano vardą. Po 1350 m. kunigaikščiui broliai paskyrė valdyti Zaslavlio kunigaikštystę.
Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės, šiek tiek pasisukęs į dešinę pusę.  Kunigaikščio veidas ramus, kiek paslaptingas. Ant galvos dėvi  raudoną spalvos karūną. Krūtinę  dengia  raudonas apsiaustas. Po apsiaustu –  žali marškiniai su balta apykakle. Fono tolumoje vaizduojama  pilis. Kūrinio kompozicija uždara, statiška. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis matomi ryškūs potėpiai.

Portrete vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis ir Švedijos karalius – Zigmantas Vaza. Vazų dinastijos pradininkas Lietuvoje ir Lenkijoje.

Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės.  Kunigaikštis vaizduojamas ramiai, nuleistomis ir suglaustomis rankomis, jo veide atsispindi ramybė.  Vyras vaizduojamas dėvintis raudoną apsiaustą, ant galvos – karūną. Kūrinyje dominuoja tamsiai rudos spalvos koloritas. Portreto kompozicija uždara, statiška. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis matomi ryškūs potėpiai. Autoriaus signatūros nėra.

Portrete vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis –  Zigmantas IV.
Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės.  Kunigaikštis vaizduojamas ramiai, nuleistomis ir suglaustomis rankomis, jo veide atsispindi ramybė.  Vyras vaizduojamas dėvintis raudoną apsiaustą, ant galvos – karūną. Kūrinyje dominuoja tamsiai rudos spalvos koloritas. Portreto kompozicija uždara, statiška. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis matomi ryškūs potėpiai.

Portrete vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis, paskutinysis Jogailaičių dinastijos valdovas –  Žygimantas Augustas.
Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės. Jis vaizduojamas su išraiškinga, ilga barzda. Kunigaikščio pečius dengia kailinis, rudos spalvos  apsiaustas.  Kūrinyje dominuoja rudos spalvos koloritas. Portreto kompozicija uždara, statiška. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis matomi ryškūs potėpiai. Autoriaus signatūra yra viršutiniame dešiniajame kampe.

Kūrinyje vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis – Traidenis. Jis buvo pagonybės šalininkas ir antivokiškos baltų laisvės kovos rėmėjas, taip pat talentingas karvedys.
Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės, šiek tiek pasisukęs į kairę pusę.  Kunigaikščio veidas rūstus, žvilgsnis įtemptas.  Ant galvos jis dėvi  šalmą, kurio viršų puošia didelė plunksna. Vyras vaizduojamas su šarvais, kuriuos dengia tamsus kailinis apsiaustas.  Paveikslo fone komponuojamas peizažas. Neramią ir įtemptą nuotaiką išryškina kontrastingų spalvų dangus.  Kūrinio kompozicija uždara, statiška. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis matomi ryškūs potėpiai.  Kūrinyje vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis – Traidenis. Jis buvo pagonybės šalininkas ir antivokiškos baltų laisvės kovos rėmėjas, taip pat talentingas karvedys.
Portretas pusiau figūrinis. Vyras vaizduojamas iki pusės, šiek tiek pasisukęs į kairę pusę.  Kunigaikščio veidas rūstus, žvilgsnis įtemptas.  Ant galvos jis dėvi  šalmą, kurio viršų puošia didelė plunksna. Vyras vaizduojamas su šarvais, kuriuos dengia tamsus kailinis apsiaustas.  Paveikslo fone komponuojamas peizažas. Neramią ir įtemptą nuotaiką išryškina kontrastingų spalvų dangus.  Kūrinio kompozicija uždara, statiška. Tapyba daugiasluoksnė, vietomis matomi ryškūs potėpiai.  Autoriaus signatūra yra apatiniame dešiniajame kampe.

Ona Rymaitė – viena pirmųjų lietuvių primadonų. Teatro mokslus ji baigė Maskvoje, grįžusi į Lietuvą nuo 1928 metų dirbo Valstybės teatre. Rymaitė buvo gana arogantiška asmenybė: nesitaikstydavo su režisieriais, kurių spektakliuose vaidindavo, nesibičiuliaudavo su kolegomis aktoriais. Tačiau jos talentu niekas neabejojo. Dėl įvairių nesutarimų su tuometiniu teatro vadovu Ona Rymaitė buvo net palikusi Valstybės teatrą ir dvejus metus gastroliavo Lietuvos provincijoje su savo suburta trupe „Mūsų teatras“. Taip ji tapo plačiai žinoma ir mylima. Amžininkų teigimu, Ona Rymaitė ir gyvenime buvo tikra artistė – savo namuose, kasdieniškoje aplinkoje, ji kalbėdavo tarsi scenoje.
Paveikslą nutapė dailininkas Jonas Janulis. Jis yra sukūręs nemažai idealizuotų lietuvių inteligentų ir menininkų portretų. Įamžindamas Oną Rymaitę, dailininkas nutapė jautrų Tautos numylėtinės, poetiškos ir trapios moters atvaizdą.

Eksponatas priklauso aktorės Onos Rymaitės rinkiniui.

Kompozicijoje – už stalo sėdintis Vladas Lašas (1892 –1966) – alergologijos pradininkas Lietuvoje. Tyrė Lietuvos gyventojų įvairių grupių mitybą, pateikė racionalios mitybos pasiūlymų. Pirmasis Lietuvoje ėmė nagrinėti anafilaksijos klausimus – atsiradimą, eigą, paveldimumą, ištyrė anafilaksinio šoko intensyvumą. Sukūrė alergologų mokyklą

Signuotas dažais averso apatinėje dalyje dešinėje: „Janulis“.

Pirmame plane trečdalį paveikslo užima vietomis žole apaugusi įkalnė, kuria nuo kairiojo kampo įstrižai kyla takelis link viršuje išsidėsčiusių kaimo trobelių. Kairėje krašte išlindęs namo kampas. Visų trobų stogai šiaudiniai, vienos su kita sujungtos tvoromis. Dangus padengtas pilkais debesimis.

Vaizduojama iki pusės ant kėdės sėdinti pagyvenusi moteris, pasisukusi trimis ketvirčiais į dešinę pusę. Pailgo veido, juodi plaukai, tiesi nosis, tamsios akys, kietai sučiauptos rausvos lūpos, įverti auksiniai auskarai. Apsirengusi juodai, gipiūrinė palaidinė aukštu kaklu, juodas švarkas priekyje susegtas ovalia žalia sage. Fonas – tamsiai rudas.