LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Draugei – gyvybe žydinčiai“, sukurtas 1951 m. gegužės 25 d. ir dedikuotas žmonai Viktorijai. Keturi posmai, rašyti atviruko reverse mėlynu ir juodu rašalu. Pasirašė: „J.Krikščiūnas-Jovaras“. Atvirukas iliustruotas spalvotu raudonų rožių šakelių piešiniu.

Rinktinėje knygoje, skirtoje A. Baranausko atminimui, spausdinama jo kūryba, kitų autorių kūriniai apie A. Baranauską: J. A. Herbačiausko „Genijaus meilė", M. Gustaičio „Rauda", A. Jakšto „Kas įkvėpė A. Baronui „Anykščių šilelį?", Jovaro eilės, S. Kymantaitė eilės. Prakalbos vietoje - Jono Basanavičiaus atsiminimai apie poetą.

Dienraštyje „Raudonoji vėliava“ 1950 m. liepos 27 d. Nr. 88 išspausdintas poeto Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) straipsnis „Taikos vardan“.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Poezijos rinkinys. 

14 p. 

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Tarybinei Lietuvai“, sukurtas 1947 m. balandžio 7 d. 14 eilučių, rašytų mėlynu rašalu vienoje bloknoto lapo pusėje. Viršutiniame dešiniajame lapo kampe yra parašas: „Jovaras“.

Jovaras sveikina P. Bugailiškį Šv. Velykų proga. Data neįskaitoma.

Jonas Krikščiūnas-Jovaras (1880– 1967) – Lietuvos poetas, knygnešys.

Peliksas Bugailiškis (1883–1965)  – lietuvių kultūros ir spaudos darbuotojas, kraštotyrininkas, teisininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus įkūrėjas.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967)  eilėraštis „Pavasario laukiam...“, sukurtas 1951 m. kovo 7 d. ir skirtas sūnui Giedriui Krikščiūnui. Pasirašė: „J. Krikščiūnas – Jovaras“, „Tavo tėveliukas“. Vienas posmas, rašytas atviruko, iliustruoto spalvota L. Ziverto nuotrauka „Natiurmortas“, reverse mėlynu rašalu. 

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) poezijos rinktinė „Parinktosios eilės“, skirtos autoriaus kūrybinio darbo 20-mečiui. Minkštais viršeliais, iliustruota.

Vieno populiariausio XX a. pradžios poeto Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) poezijos rinktinės „Eilės ir dainos“ 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Išspausdinta 1947–1951 m. bei ankstyvoji 1903–1936 m. kūryba, įžanginis poeto Albino Žukausko (1912–1987) straipsnis. Priešlapyje yra autoriaus parašyta dedikacija Ignui Mataičiui. Leidinys kietais viršeliais, iliustruotas.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) sonetas „Męs nueisim į tolius... (sonetas)“, 1945 m. lapkričio 15 d. Du ketureiliai ir trys dvieiliai, parašyti mėlynu rašalu vienoje languoto lapo pusėje. Viršutiniame dešiniajame pakraštyje yra autoriaus parašas: „Jovaras“. Sonetą poetas parašė Barborai Žvigaitienei, pas kurią jis dažnai Šiauliuose lankydavosi. Jos sūnus Vytautas Jonas Žvigaitis vaikystėje pas poetą, turėjusį nemažą biblioteką, eidavo pasiskolinti knygų.

Poeto Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) poezijos rinktinės „Eilės ir dainos“ 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Išspausdinta 1947–1951 m. bei ankstyvoji 1903–1936 m. kūryba, įžanginis poeto Albino Žukausko (1912–1987) straipsnis. Priešlapyje yra autoriaus 1960 m. sausio 17 d. parašyta dedikacija A. Dulevičiui bei žmonos prierašas. Leidinys kietais viršeliais, iliustruotas.

Poeto Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraščių rinkinys „Eilės ir dainos“, kuriame išspausdinta autoriaus paredaguota 1903–1941 m. kūryba, apžvalginis literatūros tyrinėtojo Juliaus Būtėno (1908–1999) straipsnis ir sudaryta bibliografija. Leidinys iliustruotas, minkštais viršeliais. Vienoje frontispiso pusėje poetas parašė eilėraštį „Erškėtrožių margas vainikas“ ir 1947 m. birželio 12 d. dedikavo kaimynams Onutei ir Benui Laumakiams.