LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Mokytojų kursai Palangoje. Šalia medinio gyvenamojo pastato matomas būrys žmonių.

Iš kairės į dešinę guli: J. Misius, aštunta – iš Rupininkų kaimo (Joniškio vls.) atvykusi Kulyčiūtė (su karoliais bei skarele ant galvos). Antrojoje eilėje (iš kairės į dešinę) sėdi: pirma – Ona Fledžinskaitė, antras – Balys Žygelis, ketvirtas – profesorius, gamtininkas Tadas Ivanauskas (1882–1970), penkta – visuomenininkė, Felicija Bartkevičienė (1873–1945), septintas – kalbininkas Jonas Jablonskis (1860–1930), aštuntas – kultūros veikėjas bei kalbininkas Jonas Šliūpas (1861–1944), dvyliktas – profesorius Antanas Vailionis. Trečioje eilėje (iš kairės į dešinę): pirmieji du – Liudvika (Rakštytė) ir Vladas (1903–1973) Dievaičiai, penkta – Adolfina Jatulytė-Galvonienė, už jos – mokytojas iš Kurtuvėnų J. Murza, šeštas – Galvonas, aštuntas –  Digrys(?), keturioliktas – Klemensas Dauta (iš Katiliškių kaimo, Skaistgirio vls.). Paskutinėje eilėje (iš kairės į dešinę) matomas: trečias – mokytojas Pažemeckas (juodu švarku, stačia apykakle).

Mokytojų kursai Palangoje. Šalia medinio gyvenamojo pastato matomas būrys žmonių.

Iš kairės į dešinę guli: J. Misius, aštunta – iš Rupininkų kaimo (Joniškio vls.) atvykusi Kulyčiūtė (su karoliais bei skarele ant galvos). Antrojoje eilėje (iš kairės į dešinę) sėdi: pirma – Ona Fledžinskaitė, antras – Balys Žygelis, ketvirtas – profesorius, gamtininkas Tadas Ivanauskas (1882–1970), penkta – visuomenininkė, Felicija Bartkevičienė (1873–1945), septintas – kalbininkas Jonas Jablonskis (1860–1930), aštuntas – kultūros veikėjas bei kalbininkas Jonas Šliūpas (1861–1944), dvyliktas – profesorius Antanas Vailionis. Trečioje eilėje (iš kairės į dešinę): pirmieji du – Liudvika (Rakštytė) ir Vladas (1903–1973) Dievaičiai, penkta – Adolfina Jatulytė-Galvonienė, už jos – mokytojas iš Kurtuvėnų J. Murza, šeštas – Galvonas, aštuntas –  Digrys(?), keturioliktas – Klemensas Dauta (iš Katiliškių kaimo, Skaistgirio vls.). Paskutinėje eilėje (iš kairės į dešinę) matomas: trečias – mokytojas Pažemeckas (juodu švarku, stačia apykakle).

Nespalvota, dokumentinė, horizontalaus formato nuotrauka. Vienuolyno gatvė Kretingoje. Palangos fotografės Paulinos Mongirdaitės 1906 m. išleisto atviruko fotoreprodukcija. Reprodukavo Stasys Vaitkus, Vilnius. 1967 m.

Panoraminis gatvės su katalikų bažnyčia vaizdas nuo turgavietės. Matosi nuo Turgaus aikštės einanti tiesi gatvė, kuri įsiremia į bernardinų vienuolyno ir bažnyčios pastatų kompleksą. Pirmojo plano dešinėje pusėje, gatvės ir aikštės kampe stūkso dviejų aukštų mūrinis pastatas, apie 1771–1772 m. pastatytas Kretingos dvaro lėšomis vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio nurodymu. Jame veikė austerija (užvažiuojamieji namai). Vėliau pastatą iš dvaro nuomojo žydų kilmės verslininkai, o XIX a. įsigijo Levy šeima. Jai apie 1929 m. emigravus į Pietų Afriką, pastatą įsigijo pirklys Leiba Mendelovičius, jį nuomojęs įvairioms įstaigoms, tame tarpe Stasio Ščefanavičiaus vaistinei „Naujoji aptieka“, Alfonso Survilos fotografijos ateljė „Meno fotografija“, Kretingos miesto savivaldybei, 1935 m. atidarytam Kretingos muziejui. Atviruko viršuje matosi spausdintas užrašas lietuvių ir lenkų kalbomis: „Klioštoriaus gatve Kretingo. Klasztorna ulica w Kretyndze“. Vaizdą pakraščiuose rėmina baltas laukelis, kuris kairėje pusėje dvigubai platesnis.

Nugarinėje pusėje juodu pieštuku surašytos muziejininko Juozo Mickevičiaus pastabos apie pirmame plane matomą pastatą: „1906 m. Žydelio Levino mūrinis / dviejų aukštu namas Kretingos miesto aikštėj / ir vienuolyno gatvės kampe. / 1-me aukšte žyd. Levino vaistų sandėlis-krautuvė. / 2-me aukšte Carinės Rusijos pasienie- / čių karininkų klubas. / Repr. neg. St. Vaitkaus 1967 / Orig. darė P. Mongirdaitė“. Viršuje, kairiajame kampe įrašytas Kretingos muziejaus archyvinio fondo eksponatų inventoriaus numeris: „KrKM / 73-300//A1869/1“.

Nespalvotas, rusvo atspalvio, vertikalaus formato, lygiais kraštais atvirukas. Pirmame plane matosi dvikamienė pušis, už kurios antrajame plane stūkso neogotikinio stiliaus mūrinė Šv. Jurgio koplyčia, pastatyta ant Birutės kalno 1869 m. Palangos klebono Konstantino Steponavičiaus (1826–1870) rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis pagal architekto K. Majerio projektą.

Šio kadro fotografas yra ne nugarėlėje nurodytas F. Sadauskas, o Paulina Mongirdaitė, kuri jau XX a. pr. su šiuo vaizdu kelis kartus buvo išleidusi atvirukus. Negali būti, kad praėjus 50-čiai metų įmanoma būtų pakartoti tokį patį kardą su identiškai krintančiais šešėliais ir nė kiek nepakitusiomis pušų šakelėmis.

Nugarėlę statmena ištisinė linija dalina į laiško ir gavėjo adreso laukus. Centre virš šios linijos atspausta; „ATVIRUKAS / ПОЧТОВАЯ КАРТОЧКА“. Laiško lauko apačioje kairėje atspausdinta: „Palanga. Birutės kalnas / Паланга. Гора Бируте“, dešiniau: „Foto F. Sadausko“. Gavėjo adreso lauką ženklina 5 taškinės linijos ir 1 ištisinė linija. Apačioje – horizontali ištisinė linija, po kuria 3 kolonėlėmis išdėstytas tekstas: „LTSR Valst. Politinės ir Mokslinės / Literatūros leidykla“, „Spaudė / Valst. K. Požėlos v. sp. Kaune“, „ Nr. 3678. 1956. VII. 20. LV 03457. / Tir. 50 000 egz. Kaina 15 kap.“. Nugarėlės centre apačioje atspaustas statmenas violetinės spalvos antspaudas; „Kretingos / KREŠTOTYROS MUZIEJUS“. Gavėjo adreso lauko apačioje atspaustas violetinės spalvos antspaudas: „1961. I. 1 d. Kaina ... kap.“ ir mėlynu rašalu įrašyta kaina „02“.

Nespalvota, vertikalaus formato, montažinė nuotrauka, lygiais kraštais. Ją sudaro du vaizdai. Viršuje yra palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės daryta nuotrauka, kurioje įamžinti 1899 m. rugpjūčio 8 (20) d. Palangoje surengto pirmojo viešo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“ organizatoriai ir vaidintojai: iš dešinės į kairę pirmoje eilėje sėdi kretingiškis gydytojas Feliksas Janušis (sufleris), šiaulietė profesionali aktorė Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė (režisierė ir Agotos vaidmens atlikėja), palangiškis gydytojas Liudas Vaineikis (vaidinimo organizatorius), šiaulietė pedagogė Jadvyga Juškytė, gydytojas Kazimieras Žalnieriukynas iš Smolensko, antroje eilėje stovi Palangos progimnazijos moksleivis Stanislovas Kuizinas, gimnazijos moksleivis Gabalis, rašytojas Povilas Višinskis (spektaklio režisierius), teisės mokslų studentas Augustinas Janulaitis iš Maskvos universiteto, kretingiškis krautuvininkas Edvardas Empacheris ir Maskvos universiteto medicinos mokslų studentas Vladas Mongirdas iš Kartenos parapijos Mišučių dvaro. Po grupine nuotrauka pateiktas spektaklio afišos tekstas lietuvių kalba.   

Montažinė nuotrauka daryta Kauno valstybiniame istoriniame muziejuje, 1962 m. Skirta Kretingos kraštotyros muziejaus ekspozicijai.

Nespalvota, vertikalaus formato, baltais pakraščiais, lygiais kraštais dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno vaizdas iš pietryčių pusės. Matosi vienuolyno rūmų rytinis korpusas ir priešais jį esantis kiemas. Dešinėje esančio pastato rizalito dešinėje pusėje įrengtas įėjimas, kurį ženklina ant 4 apvalių kolonų paremtas trikampis frontonas. Kairėje pusėje yra įėjimas į rūsį. Vienuolyno stogas šlaitinis, dengtas čerpėmis. Virš vienuolyno stogo matosi antrame plane esančios katalikų bažnyčios pagrindinis bokštas (kairėje pusėje) ir signatorijos bokštelis.

Nuotraukos nugarinėje pusėje pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos vienuolyno vaizdas / iš pietų–rytų pusės“.

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną 1605–1610 m. ir bažnyčią 1610–1617 m. pastatė Kretingos dvarininkai, Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Jonas Karolis Chodkevičius ir jo žmona Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė (palaidota bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi).

Nespalvota, vertikalaus formato, baltais pakraščiais, lygiais kraštais dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno vaizdas iš pietryčių pusės. Matosi vienuolyno rūmų rytinis korpusas ir priešais jį esantis kiemas. Dešinėje esančio pastato rizalito dešinėje pusėje įrengtas įėjimas, kurį ženklina ant 4 apvalių kolonų paremtas trikampis frontonas. Kairėje pusėje yra įėjimas į rūsį. Vienuolyno stogas šlaitinis, dengtas čerpėmis. Virš stogo vienuolyno matosi antrame plane esančios katalikų bažnyčios pagrindinis bokštas (kairėje pusėje) ir signatorijos bokštelis.

Nuotraukos nugarinėje pusėje pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos vienuolyno vaizdas / iš pietų–rytų pusės“.

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną 1605–1610 m. ir bažnyčią 1610–1617 m. pastatė Kretingos dvarininkai, Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Jonas Karolis Chodkevičius ir jo žmona Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė (palaidota bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi).

Nespalvota, vertikalaus formato, portretinė nuotrauka lygiais kraštais, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1904 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno gvardijonas ir Kretingos parapijos klebonas tėvas Jeronimas (Juozapas) Beržanskis.

Nuotraukos nugarinėje pusėje mėlynu rašalu įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos pranciškonų vienuo / lyno gvardijonas Beržanskis / Jeronimas (1900–1904)“.

Juozapas Beržankis gimė 1831 m. balandžio 5 d. Kretingos parapijos Daktarų kaimo valstiečių šeimoje. 1863 metais įstojo į bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną, pasirinko vienuolinį tėvo Jeronimo OFM vardą, buvo įšventintas kunigu. Tarnavo Kurtuvėnų, Rėkyvos, Sartininkų, Stačiūnų filijalistu, 1884 m. – Kražių benediktinių vienuolyno kapelionu, 1886 m. – Žvingių parapijos Pajūrio filijalistu. Iš Pajūrio Žemaičių vyskupo 1896 m. perkeltas į Kretingos bernardinų vienuolyną. Nuo 1898 m. buvo Kretingos parapijos klebonu ir vienuolyno gvardijonu. Mirė vienuolyne 1905 m. liepos 22 d., palaidotas Kretingos parapijos kapinėse į pietus nuo Šv. Jurgio koplyčios.

Nespalvota, vertikalaus formato, portretinė nuotrauka lygiais kraštais, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1904 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno gvardijonas ir Kretingos parapijos klebonas tėvas Jeronimas (Juozapas) Beržanskis.

Nuotraukos nugarinėje pusėje mėlynu rašalu įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos pranciškonų vienuolyno / gvardijos tėvas Beržanskis. / Jeronimas (1900–1904).“

Gimė 1831 m. balandžio 5 d. Kretingos parapijos Daktarų kaimo valstiečių šeimoje, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje buvo pakrikštytas Juozapu. 1863 metais įstojo į bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną, pasirinko vienuolinį tėvo Jeronimo OFM vardą ir buvo įšventintas kunigu. Tarnavo Kurtuvėnų, Rėkyvos, Sartininkų, Stačiūnų filijalistu, 1884 m. – Kražių benediktinių vienuolyno kapelionu, 1886 m. – Žvingių parapijos Pajūrio filijalistu. Iš Pajūrio Žemaičių vyskupo 1896 m. perkeltas į Kretingos bernardinų vienuolyną. Nuo 1898 m. buvo Kretingos parapijos klebonu ir vienuolyno gvardijonu. Mirė vienuolyne 1905 m. liepos 22 d., palaidotas Kretingos parapijos kapinėse į pietus nuo Šv. Jurgio koplyčios.

Nespalvota, vertikalaus formato, baltais pakraščiais, lygiais kraštais dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Nufotografuotas trijų tarpsnių tinkuoto mūro postamentas su medine šv. Florijono skulptūra, šalia kurio stovi grupė žmonių.

Nuotraukos nugarinėje pusėje pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos mieste 1907 m. / Flarijonas.“

Sergėtojo nuo gaisrų šv. Florijono skulptūra Kretingoje šalia vienuolyno sodo pastatyta XIX a. antroje pusėje. Manoma, kad ji sudegė gaisro metu ir buvo nugriauta XX a. 4 dešimtmečio antroje pusėje.

Nespalvota, vertikalaus formato, baltais pakraščiais, lygiais kraštais dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Nufotografuotas trijų tarpsnių tinkuoto mūro postamentas su medine šv. Florijono skulptūra, šalia kurio stovi grupė žmonių.

Nuotraukos nugarinėje pusėje pieštuku įrašyta Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjo Juliaus Kanarsko pastaba: „Šv. Florijono skulptūra, / saugojusi miestą nuo / gaisrų. XX a. pr.“

Sergėtojo nuo gaisrų šv. Florijono skulptūra Kretingoje šalia vienuolyno sodo pastatyta XIX a. antroje pusėje. Manoma, kad ji sudegė gaisro metu ir buvo nugriauta XX a. 4 dešimtmečio antroje pusėje.

Nespalvota, dokumentinė, horizontalaus formato nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo Kretingos muziejaus rinkiniuose. Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno ir bažnyčios šventoriaus vartų bendras vaizdas iš vakarų pusės. Vaizdą rėmina platus baltas laukelis. Nuotraukos kraštai lygūs.
Nugarinėje nuotraukos pusėje juodu pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos bažnyčios šventoriaus didieji vartai 1907 m.“

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolynas ir bažnyčia pastatyti 1605–1617 m. dvarininkų Jono Karolio ir Sofijos Chodkevičių lėšomis.