LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Nespalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Nufotografuota Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno laiptinė, prie kurios stovi vyriškis. Vaizdą pakraščiuose juosia platus baltas rėmelis. Nuotraukos kraštai lygūs.

Nugarinės pusės viršuje pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos vienuolyno laiptai į II-rą aukštą“.

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną 1605–1610 m. pastatė dvarininkai, Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius ir jo žmona Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė.

Nespalvota, horizontalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1909 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčios, vienuolyno ir priešais juos stovinčios Šv. Jurgio koplytėlės vaizdas iš pietvakarių pusės po 1908 m. atliktos rekonstrukcijos. Nuotraukos kraštai lygūs, o vaizdą pakraščiuose juosia siauras baltas rėmelis.

Nuotraukos nugarinėje pusėje juodu pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos bažnyčia ir vienuolynas iš / pietvakarių po 1907 metų remonto“.

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną 1605–1610 m., o bažnyčią 1610–1617 m. pastatė Žemaičių seniūnas ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su žmona Sofija Mieleckaite-Chodkevičiene (palaidota bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi). 1672 metais Kazimieras Jonas Sapiega prie gotikinės bažnyčios pristatė keturkampį bokštą su piramidine viršūne, kurią XIX a. pradžioje pakeitė renesansinio stiliaus bokštelis. 1908 metais grafo Aleksandro Tiškevičiaus ir parapijiečių lėšomis bažnyčia buvo rekonstruota, perdirbta iš vienanavės į trinavę, o bokštas paaukštintas pristatant neorenesansinę viršūnę (projekto autorius – Krokuvos architektas Slavomiras Odživolskis), primenančią Krokuvos Vavelio pilies katedros Žygimantų bokštą. Šv. Jurgio koplytėlė skverelyje priešais bažnyčią ir vienuolyną pastatyta XX a. pradžioje.

Nespalvota, horizontalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Nufotografuotas Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčios ir vienuolyno fundatorės Sofijos Mieleckaitės-Chodkevičienės sarkofagas Chodkevičių šeimos laidojimo rūsyje po didžiuoju altoriumi. Nuotraukos kraštai lygūs, o vaizdą pakraščiuose juosia platus baltas rėmelis.

Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė (lenk. Zofia Mielecka Chodkiewiczowa) (gimė 1567 m. Lenkijoje, mirė 1619 m. gegužės 18 d. Kretingoje), Lenkijos ir Lietuvos didikė, grafienė, vieno žymiausių XVII a. pradžios Lietuvos karvedžio ir valstybės veikėjo Jono Karolio Chodkevičiaus pirmoji žmona, kilusi iš Lenkijos karalystės didikų Mieleckių giminės. Buvo labai dievobaiminga ir pamaldi. Kartu su vyru 1605–1617 m. fundavo Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios statybą. 1618 m. spalio 22 d. Kretingos prieglaudai išlaikyti testamentu paskyrė 250 prūsiškų auksinų. Mirė Kretingos dvare. Palaidota 1619 m. liepos 4 d. bažnyčioje įrengtame šeimos mauzoliejuje. Per laidotuves pamokslą sakė garsus Lietuvos bernardinų pamokslininkas Andrejus Grondskis. Vėliau pamokslą išspausdino jėzuitų spaustuvė Vilniuje.

Nespalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Nufotografuota Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno laiptinė, prie kurios stovi vyriškis. Vaizdą pakraščiuose juosia platus baltas rėmelis. Nuotraukos kraštai lygūs.

Nugarinės pusės viršuje pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos vienuolyno laiptai į / antrąjį aukštą“.

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną 1605–1610 m. pastatė dvarininkai, Žemaičių seniūnas, Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius ir jo žmona Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė.

Nespalvota, horizontalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1909 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčios, vienuolyno ir priešais juos stovinčios Šv. Jurgio koplytėlės vaizdas iš pietvakarių pusės po 1908 m. atliktos rekonstrukcijos. Nuotraukos kraštai lygūs, o vaizdą pakraščiuose juosia platus baltas rėmelis.

Nuotraukos nugarinėje pusėje juodu pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kretingos bažnyčia ir vienuolynas iš pietva- / karių pusės po 1907 metų remontą“.

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną 1605–1610 m., o bažnyčią 1610–1617 m. pastatė Žemaičių seniūnas ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su žmona Sofija Mieleckaite-Chodkevičiene (palaidota bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi). 1672 metais Kazimieras Jonas Sapiega prie gotikinės bažnyčios pristatė keturkampį bokštą su piramidine viršūne, kurią XIX a. pradžioje pakeitė renesansinio stiliaus bokštelis. 1908 metais grafo Aleksandro Tiškevičiaus ir parapijiečių lėšomis bažnyčia buvo rekonstruota, perdirbta iš vienanavės į trinavę, o bokštas paaukštintas pristatant neorenesansinę viršūnę (projekto autorius – Krokuvos architektas Slavomiras Odživolskis), primenančią Krokuvos Vavelio pilies katedros Žygimantų bokštą. Šv. Jurgio koplytėlė skverelyje priešais bažnyčią ir vienuolyną pastatyta XX a. pradžioje.

Nespalvota, horizontalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Nufotografuotas Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčios ir vienuolyno fundatorės Sofijos Mieleckaitės-Chodkevičienės sarkofagas Chodkevičių šeimos laidojimo rūsyje po didžiuoju altoriumi. Nuotraukos kraštai lygūs.

Nugarinės pusės viršuje juodu pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „XVII amž. prad. Kretingos bažnyčios rūsyje / palaidotos graf. Katkevičienės karstas“.

Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė (lenk. Zofia Mielecka Chodkiewiczowa) (gimė 1567 m. Lenkijoje, mirė 1619 m. gegužės 18 d. Kretingoje), Lenkijos ir Lietuvos didikė, grafienė, vieno žymiausių XVII a. pradžios Lietuvos karvedžio ir valstybės veikėjo Jono Karolio Chodkevičiaus pirmoji žmona, kilusi iš Lenkijos karalystės didikų Mieleckių giminės. Buvo labai dievobaiminga ir pamaldi. Kartu su vyru 1605–1617 m. fundavo Kretingos pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios statybą. 1618 m. spalio 22 d. Kretingos prieglaudai išlaikyti testamentu paskyrė 250 prūsiškų auksinų. Mirė Kretingos dvare. Palaidota 1619 m. liepos 4 d. bažnyčioje įrengtame šeimos mauzoliejuje. Per laidotuves pamokslą sakė garsus Lietuvos bernardinų pamokslininkas Andrejus Grondskis. Vėliau pamokslą išspausdino jėzuitų spaustuvė Vilniuje.

Nespalvota, horizontalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1909 m. daryto stiklinio negatyvo, saugomo muziejaus rinkiniuose. Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčios, vienuolyno ir priešais juos stovinčios Šv. Jurgio koplytėlės vaizdas iš pietvakarių pusės po 1908 m. atliktos rekonstrukcijos. Nuotraukos kraštai lygūs, o vaizdą pakraščiuose juosia platus baltas rėmelis.

Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną 1605–1610 m., o bažnyčią 1610–1617 m. pastatė Žemaičių seniūnas ir Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su žmona Sofija Mieleckaite-Chodkevičiene (palaidota bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi). 1672 metais Kazimieras Jonas Sapiega prie gotikinės bažnyčios pristatė keturkampį bokštą su piramidine viršūne, kurią XIX a. pradžioje pakeitė renesansinio stiliaus bokštelis. 1908 metais grafo Aleksandro Tiškevičiaus ir parapijiečių lėšomis bažnyčia buvo rekonstruota, perdirbta iš vienanavės į trinavę, o bokštas paaukštintas pristatant neorenesansinę viršūnę (projekto autorius – Krokuvos architektas Slavomiras Odživolskis), primenančią Krokuvos Vavelio pilies katedros Žygimantų bokštą. Šv. Jurgio koplytėlė skverelyje priešais bažnyčią ir vienuolyną pastatyta XX a. pradžioje.

Nespalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto originalaus stiklinio negatyvo, saugomo Kretingos muziejaus rinkiniuose. Nufotografuota tautiniais rūbais vilkinti mergina, atsiklaupusi prie koplytstulpio, stovėjusio rytinėje Kretingos miesto dalyje, šalia Vytauto gatvės ties riba su bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno žeme. Nuotraukos kraštai lygūs, o pakraščiuose vaizdą rėmina platus baltas laukelis. 

Nugarinėje pusėje juodu pieštuku įrašyta pastaba: „Nuotrauka, kurioje nufotografuotas / buvęs pirmojo didžiojo karo buvęs kryžius / kuris buvo Kretingos mieste.“

Koplytstulpis pastatytas XIX a. antroje pusėje. Jis medinis, su kaltiniu ornamentuotu kryželiu-saulute. Koplytėlėje stovėjo Pietos skulptūrinė grupė.

Nespalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto originalaus stiklinio negatyvo, saugomo Kretingos muziejaus rinkiniuose. Nufotografuota tautiniais rūbais vilkinti mergina, atsiklaupusi prie koplytstulpio, stovėjusio rytinėje Kretingos miesto dalyje, šalia Vytauto gatvės ties riba su bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno žeme. Nuotraukos kraštai lygūs, o pakraščiuose vaizdą rėmina platus baltas laukelis. 

Nugarinėje pusėje juodu pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kryžius Kretingoje prie dabarti- / nio banko (buvęs).“

Koplytstulpis pastatytas XIX a. antroje pusėje. Jis medinis, su kaltiniu ornamentuotu kryželiu-saulute. Koplytėlėje stovėjo Pietos skulptūrinė grupė.

Nespalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto originalaus stiklinio negatyvo, saugomo Kretingos muziejaus rinkiniuose. Nufotografuotas medinis, monumentalus, kryžmiškas, ornamentuotas kryžius su koplytėle Kretingos katalikų parapijos kapinėse. Šalia kryžiaus stovi jaunas vyras su gėle nuleistoje rankoje. Nuotraukos kraštai lygūs, o pakraščiuose vaizdą rėmina platus baltas laukelis. 

Nugarinėje pusėje juodu pieštuku įrašyta Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus pastaba: „Kryžius Kretingos m. senuose / kapinėse maž daug pries 80 metų“.

Kryžius statytas XIX a. pabaigoje. Iki mūsų dienų neišliko.

Nespalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka, atspausta XX a. 7 dešimtmetyje iš palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės apie 1907 m. daryto originalaus stiklinio negatyvo, saugomo Kretingos muziejaus rinkiniuose. Nufotografuotas medinis, monumentalus, kryžmiškas, ornamentuotas kryžius su koplytėle Kretingos katalikų parapijos kapinėse. Šalia kryžiaus stovi jaunas vyras su gėle nuleistoje rankoje. Nuotraukos kraštai lygūs, o pakraščiuose vaizdą rėmina platus baltas laukelis. 

Kryžius statytas XIX a. pabaigoje. Iki mūsų dienų neišliko.

Averse pasportas su „Visit portrait“ reljefiniu spaudu. Reverse dažinis (rudos spalvos) fotografės spaudas su įrašu: „Wadwicz Mongird Polangen“ ir informacija užrašyta pieštuku.