LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Titulinis lapas dvigubas. Jame yra autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas,  knygos rengėjas, iliustracijų autorius, vinječių autorius, spaustuvė, leidimo vieta ir metai. Kitame lape nurodyta spausdinamo teksto parašymo laikotarpis,  leidėjai.

Knygos sandara: p. 3-41  „Tėvynės varpai“ 1889 metai; p. 42-1032 „Tėvynės varpai“ 1890 metai; p. 104-147 „Tėvynės varpai“ 1891 metai; p. 148-206 „Tėvynės varpai“ 1892 metai; p. 207-237 „Tėvynės varpai“ 1983 metai; p. 238-274 „Tėvynės varpai“ 1894 metai; p. 275-307 „Tėvynės varpai“ 1895 metai; p. 308-343 „Tėvynės varpai“  1896 metai; p. 344-354 „Tėvynės varpai“ 1897 metai; p. 355-379 „Tėvynės varpai“ 1898 metai; p. 380-383 „Tėvynės varpai“ 1899 metai.

Turinio anotacija: rinkinyje sudėti Vinco Kudirkos straipsniai išėję „Tėvynės varpų“ laikraštyje 1889 – 1899 metai.

Iliustracijos: tituliniame lape, p. [1], 3, 9, 35, 42, 49,  65, [72], [76], 83, 104, [113], [119], [132], 143, 148, 154, [183], 188, 207, 211, [224], 238, 243, 292, 308, 318 , 330, 344, 355, 380, 382. Įklijoje esančioje prieš p. 1 yra paveikslo faksimilė. Kiekvieno skyriaus pabaigoje yra vinjetė.

Įrašai: prieštituliniame lape nespalvotu pieštuku parašyta raidės „BB“. P.16, 25, 26, 56, 133, 288  paraštėje pažymėtas tekstas.

Titulinis lapas dvigubas. Jame yra autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, knygos rengėjas, iliustracijų autorius, vinječių autorius, spaustuvės pavadinimas, leidimo vieta ir metai. Kitame lape yra leidinių sąrašas, leidėjai.

Knygos sandara: p. I-IV Prakalba, parašė J. Gabrys; p. 1-75 Vincas Kudirka. Biografija.; p. 79-141 „Viršininkai“; p. 145-[154] „Lietuvos tilto atsiminimai“; p. 157-169 „Cenzūros klausimas“; p. 173-196 „Vilkai“; p. 199-222 „Laisvos valandos“; p. 225-233 „Pasakos“.

Turinio anotacija: Pirmajame V. Kudirkos raštų tome išsamiai aprašoma V. Kudirkos biografija. Skiriama dėmesio jo kūrybos keliui. Biografija iliustruojama minimų vietų, žmonių paveikslais. Spausdinamai gerai žinomi kūriniai. „Viršininkai“  - ilgiausia V. Kudirkos satyra. Daugiausia vietos čia skiriama carizmo biurokratijai. Rusiškieji veikėjų vardai atskleidžia neigiamas pajuokiamųjų asmenų savybes. V. Kudirka atskleidė viršininkų savavaliavimą, groteskiškai parodė viršininko didybę visoje žemiausioje žmogaus menkystėje. „Lietuvos tilto atsiminimuose“ – atskleidžiama Tautinė, politinė ir socialinė savimonė. Čia pasakojama tilto vardu. Tiltas satyroje - Lietuvos simbolis. Jis mato socialinę skriaudą ir tautinę priespaudą. Kūrinio pabaiga nuskamba kaip tautos atsparumo, gyvybingumo teigimas, tikėjimas teisingumu. Satyroje „Cenzūros klausimas“ smerkiamas spaudos draudimas. Kūrinys pasižymi didžiausiu kompoziciniu darnumu. Tai aštrus politinis groteskas. Vaizduojamas atsitikimas - anekdotinis. Ne viena siužetinė situacija taip paradoksali, kad nebegali būti komentuojama pagal empiriško tikroviškumo logiką. Skyriuje „Laisvos valandos“ spausdinami eilėraščiai. Juos poetas skyrė svarbiems gyvenimo įvykiams pažymėti: „Gražu, gražiau, gražiausia“ – „Lietuvos“ draugijos įkūrimui; universiteto baigimo proga parašė „Labora!“, „Varpo“ pirmajam numeriui – „Varpą“, o laikraščio dešimtmečiui „Tautišką giesmę“. Iš Kalvarijos kalėjimo išėjęs sukūrė eilėraščius „Valerijai“ ir „Maniemsiems“. V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ virto mūsų tautos himnu. Jame V. Kudirka išreiškė lietuvių tautai siektinus idealus, susintetino savo raštuose skelbiamas idėjas.

„Ši laida turi savo istoriją. Dar 1900 m. sumanyta buvo leisti V. Kudirkos raštus, buvo pradėta tam tikslui ir pinigus rinktu (žiūr. „Varpą“ 1900 m. NNr. 9, 12). Bet tasai sumanymas pasiliko neįvykdintas. Atėjo laisvės metai. Užmirštas tapo ne tik sumanymas leisti V. Kudirkos raštus, bet užmirštas buvo ir patsai Kudirka. 1907 m. teko man atviru laišku „Vilniaus žiniose“ ir „Lietuvoj“ (Nr. 115) priminti mūsų visuomenei, ką mes esame kalti V. Kudirkai. Visuomenė pasiliko kurčia ant mano šauksmo. 50-ties metų V. Kudirkos gimimo sukaktuvės tapo plačiai apvaikščiotos Lietuvoj ir Amerikoj. Daugiau Tėvynės Mylėtojų Draugystė pasiryžo išleisti V. Kudirkos raštus ir nesigailėdama trūso ėmėsi darbu.“ (V. Kudirka. Raštai. T. 1. 1909 Tėvynės Mylėtojų Draugystė. P. I.).

Iliustracijos: tituliniame lape, įklijoje esančioje prieš p. I yra Dr. V. Kudirkos portretas. P. 2. Motiejaus Kudirkos, Vinco tėvo portretas. P. 3. Jonieškos Kudirkienės, Vinco pamotės portretas. Įklijoje tarp p. 8-9 yra V. Kudirka su [Marijampolės gimnazijos] orkestru ir Marijampolės gimnazijos pastatas. P. 12 Vincas Kudirka 1881 metais, portretas. Įklijoje tarp. 20-21 yra vinjetė kurijoje V. Kudirka Seinuose. P. 28-29 laikraščio „Varpas“ (1980 sausio mėnesio) pirmojo puslapio faksimilė. P. [34] „Ūkininko“ vignetos pieštis, V. Kudirkos P. 35 Z. Kraučiūnienės portretas. P. 36 Petro Kraučiūno portretas. P. 40 Kraučūnų namas Plokščiuose, kur vasaros metu viešėdavo V. Kudirka. P. 42 Mailos Mikkolos portretas. P. 44 Miško kampas ties Plokščiais. P. 48 namas Naujamiestyje, kuriame gyveno ir mirė V. Kudirka. P. 51 V. Kudirkos paminklas Naujamiestyje. P. 52  V. Kudirkos paminklas po apdraskymui. Tarp p. 60-61 yra įklija, joje Mačys, Kudirka, S. Matulaitis (fotografijos faksimilė). P. [64] yra V. Kudirkos rankraščio faksimilė. P. 168Kiekvieno kūrinio pradžioje ir pabaigoje iliustracijos – iliustruota pirmoji pasakojimo raidė, kūrinio pabaigoje yra iliustracija.

Įrašai: prieštituliniame lape nespalvotu pieštuku parašyta raidės „BB“.

Gydytojo, rašytojo, redaktoriaus Vinco Kudirkos (1858–1899) satyros. Knygelė minkštais viršeliais, su įrašais. Tai rašytojos Aurelijos Balašaitienės asmeninės bibliotekos knyga.

Rašytoja, žurnalistė, pedagogė Aurelija Marija Žizniauskaitė-Balašaitienė-Žitkuvienė (1923–2008) su pagyrimu 1940 m. baigė Šiaulių valstybinę mergaičių gimnaziją. Mokėsi Šiaulių prekybos institute, Vytauto Didžiojo universitete. Pasitraukusi iš Lietuvos, 1944–1949 gyveno Vokietijoje Memmingeno DP stovykloje, dirbo anglų kalbos dėstytoja, vertėja. Nuo 1949 m. gyveno Klivlande (JAV). Dirbo banke, 1959 m. baigė Western Reserve universiteto Bankų institutą (JAV). 1953–1979 m. dėstė lietuvių literatūrą lituanistinėse mokyklose. Parašė 9 romanus, novelių ir eilėraščių. 1996 m. Šiaulių „Aušros“ muziejui ji perdavė dalį savo asmeninės bibliotekos – 40 knygų ir 3 periodinius leidinius, spausdintus 1908–1982 m.

Leidinyje, skirtame 30-osioms V. Kudirkos mirties metinėms, išspausdinti jo kūriniai „Varpas“, „Labora“, „Ne tas yra didis“, „Lietuvos šviesuoliams“ ir kt.  

Yra J. Orento (Orinto) įvadinis žodis. 

32 p. 

Knygoje spausdinama dalis Adomo Mickevičiaus draminės poemos „Vėlinės", išverstos į lietuvių kalbą. Vertėjas - Vincas Kudirka knygoje nurodytas tik slapyvardžiu Varpas. Antraštėje nurodyta, kad knyga skirta „Pasveikinimui dienos 24 gruodžio 1898 m." Tai yra skirta paminėti Adomo Mickevičiaus gimimo šimtmetį (gimė 1798-12-24). Išleido „Kuopelė Vinco Kudirkos atminčiai".

Vincas Kudirka (1858-1899) - lietuvių rašytojas, vertėjas, publicistas, kritikas, muzikas, visuomenės veikėjas. Gydytojas. Vienas žymiausių 19 a. antros pusės tautinio atgimimo judėjimo veikėjų ir ideologų.

Adomas Mickevičius (1798-1855) - pasaulinio masto poetas, rašęs lenkiškai, bet gyvenimu ir kūryba glaudžiai susijęs su Lietuva.

Leidinį sudaro pratarmė "Žodis dainininkui", dalys: Lietuva, Tėvyne mūsų; Supinsiu dainužę; Linelį raunu ne viena. Turinys sudarytas abėcėlės tvarka pagal pirmo posmo pradžią. Viso leidinyje 85 dainos. Pratarmėje nurodoma, kad "čia atrinktas pluoštas lietuviškų dainų, kurios galėtų būti dainuojančio šių laikų lietuvio repertuare. Kaip teigia sudarytojas, čia papuolė ir keletas svetimos kilmės dainų, papuolusių į šį dainyną dėl istorinių priežasčių, tačiau "mūsų pareiga yra dainuoti lietuviškas dainas".

Prie dainų yra nurodyti muzikos ir žodžių autoriai, kai kur dinamika ir atlikimo maniera. Dauguma leidinio dainų – liaudies bei harmonizuotos liaudies dainos. Dainos yra vieno, dviejų, trijų balsų, užrašytos vienoje eilutėje. Pirmo posmo žodžiai po natomis.

Leidinys pradedamas V. Kudirkos "Tautiška giesme", toliau – giesmė „Marija, Marija“, dainos „Leiskit į tėvynę“, „Lietuviai esame mes gimę“, „Lietuva brangi“, „Stoviu aš parimus“.

Atkreiptinas dėmesys, jog leidinyje yra ir Sovietinės Lietuvos kompozitorių, tokių kaip J. Švedo, J. Tallat-Kelpšos ir kitų dainos.

Vinco Kudirkos vakaro 25-rių metų mirties sukaktuvėms paminėti programa. Vakaras vyko Kauno, Valstybės teatre, 1924 m. lapkričio 15 d. Renginį organizavo Lietuvos švietimo Vinco Kudirkos draugijos centro valdyba. Renginys pradėtas visų giedama V. Kudirkos Tautiška giesme. Renginyje kalbėjo Kazys Grinius, pasakęs kalbą "Vinco Kudirkos biografija", Mykolas Biržiška - "Vinco Kudirkos literatūriški darbai" ir Mikas Petrauskas  - "Vincas Kudirka, kaipo muzikas". Koncertinėje dalyje pasirodė smuikininkas Vladas Motiekaitis, atlikęs Franz Schubert - August Wilhelmj "Ave Maria", M. Petrausko "Oi rūta, rūtele", V. Kudirkos - M. Petrausko "Nemuno vilnys", Nicollo Paganini "Mozės" variacijas; Valstybės operos solistas Jonas Byra, atlikęs M. Petrausko "Oi verčia, laužo", nenurodytą programą - Valstybės teatro solistas Juozas Bieliūnas; vokalinis Jono (?) Dautarto, Vlado Kareckio, Juozo Katelės ir Mečio Stulpino kvartetas atliko M. Petrausko dainą V. Kudirkos žodžiais "Labora" ir V. Kudirkos dainą "Vai aš pakirščiau". Fortepijonu akompanavo Leiba Hofmekleris. Programą spausdino spaustuvė "Varpas". Eksponatas perkeltas iš pagalbinio fondo, kur saugotas numeriu PMMPEK 875.

Karo muziejaus orkestro įgrotas Karo muziejaus vėliavos nuleidimas. "Columbia" plokštelė, įrašyta Didžiojoje Britanijoje, DM 2024 (WJL 73) (WJL 74). Dirigentas Emerikas Gailevičius.

Nuleidimo ceremonijos eilgoje skamba trimito solo, karininko komandos, Vinco Kudirkos Tautiška giesmė, Česlovo Sasnausko giesmė "Marija, Marija" (žodžiai Maironio).

Pagal vėliavos pakėlimo - nuleidimo ceremonijos aprašymą, ceremonijos dar atliekamas Juozo Gudavičiaus "Invalidų maršas".

Informacija plokštelėje lietuvių (turinys) ir anglų (leidybinė) kalbomis. Plokštelės pirmoje ir antroje dalyse užklijuoti lipdukai su įrašu ranka, pirmoje - "Viduj Liet. Himn.", antroje - "Malda į Mariją THIS 53/4DG" (dalinai nuplėštas).

Plokštelė rudos spalvos plokštelėms skirtame voke.