LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Leidinys. Lietuviškoji enciklopedija, I t., III sąsiuvinis., išleistas 1932 m., leidėjas „Spaudos fondas“, Kaune,  Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijai bendradarbiaujant. Vyr. redaktorius Vaclovas Biržiška. Leidinys gelsvo kietesnio popieriaus viršeliais. Pavadinimas atspausdintas viršelio viršutinėje dalyje, dviejose eilutėse, didelėmis juodomis raidėmis, žemiau parašyta, jog tai I tomas, III sąsiuvinis, dar žemiau - Aleksiejiškė - Amazonė (257 - 384 pusl.), leidimo metai, apačioje - „Spaudos fondo“ firminis ženklas. 

Lietuvių kalba pirmąją Lietuviškąją enciklopediją 1931 m. pradėjo leisti „Spaudos fondas“, bendradarbiaudamas su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.

Ypač daug vietos skirta lituanistikai. Iš pradžių buvo leidžiama sąsiuviniais (pirmas sąsiuvinis 1931), vėliau – tomais (12 sąsiuvinių viename tome). Pirmasis tomas (daugiau nei 5000 straipsnių, apie 700 iliustracijų) išleistas 1933; iki 1944 išėjo 9 tomai ir 10 sąsiuvinių (iki J raidės), tiražas – 12 000 egzempliorių.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Leidinys. Lietuviškoji enciklopedija, I t., I V sąsiuvinis., išleistas 1932 m., leidėjas „Spaudos fondas“, Kaune,  Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijai bendradarbiaujant. Vyr. redaktorius Vaclovas Biržiška. Leidinys pilkšvo kietesnio popieriaus viršeliais. Pavadinimas atspausdintas viršelio viršutinėje dalyje, dviejose eilutėse, didelėmis juodomis raidėmis, žemiau parašyta, jog tai I tomas, V sąsiuvinis, dar žemiau: Amuro kazokai - Anglija (513-640 pusl.), leidimo metai, apačioje - „Spaudos fondo“ firminis ženklas. 

Lietuvių kalba pirmąją Lietuviškąją enciklopediją 1931 m. pradėjo leisti „Spaudos fondas“, bendradarbiaudamas su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.

Ypač daug vietos skirta lituanistikai. Iš pradžių buvo leidžiama sąsiuviniais (pirmas sąsiuvinis 1931), vėliau – tomais (12 sąsiuvinių viename tome). Pirmasis tomas (daugiau nei 5000 straipsnių, apie 700 iliustracijų) išleistas 1933; iki 1944 išėjo 9 tomai ir 10 sąsiuvinių (iki J raidės), tiražas – 12 000 egzempliorių.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Leidinys. Lietuviškoji enciklopedija, I t., VI sąsiuvinis., išleistas 1932 m., leidėjas „Spaudos fondas“, Kaune,  Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijai bendradarbiaujant. Vyr. redaktorius Vaclovas Biržiška. Leidinys pilkšvo kietesnio popieriaus viršeliais. Pavadinimas atspausdintas viršelio viršutinėje dalyje, dviejose eilutėse, didelėmis juodomis raidėmis, žemiau parašyta, jog tai I tomas, VI sąsiuvinis, dar žemiau: Anglija - Antisepsis (641 - 768 pusl.), leidimo metai, apačioje - „Spaudos fondo“ firminis ženklas. 

Lietuvių kalba pirmąją Lietuviškąją enciklopediją 1931 m. pradėjo leisti „Spaudos fondas“, bendradarbiaudamas su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.

Ypač daug vietos skirta lituanistikai. Iš pradžių buvo leidžiama sąsiuviniais (pirmas sąsiuvinis 1931), vėliau – tomais (12 sąsiuvinių viename tome). Pirmasis tomas (daugiau nei 5000 straipsnių, apie 700 iliustracijų) išleistas 1933; iki 1944 išėjo 9 tomai ir 10 sąsiuvinių (iki J raidės), tiražas – 12 000 egzempliorių.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Leidinys. Lietuviškoji enciklopedija, I t., VII sąsiuvinis., išleistas 1932 m., leidėjas „Spaudos fondas“, Kaune,  Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijai bendradarbiaujant. Vyr. redaktorius Vaclovas Biržiška. Leidinys gelsvo kietesnio popieriaus viršeliais. Pavadinimas atspausdintas viršelio viršutinėje dalyje, dviejose eilutėse, didelėmis juodomis raidėmis, žemiau parašyta, jog tai I tomas, VII sąsiuvinis, dar žemiau: Antiseptica - Arabija (769-896 pusl.), leidimo metai, apačioje - „Spaudos fondo“ firminis ženklas. 

Lietuvių kalba pirmąją Lietuviškąją enciklopediją 1931 m. pradėjo leisti „Spaudos fondas“, bendradarbiaudamas su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.

Ypač daug vietos skirta lituanistikai. Iš pradžių buvo leidžiama sąsiuviniais (pirmas sąsiuvinis 1931), vėliau – tomais (12 sąsiuvinių viename tome). Pirmasis tomas (daugiau nei 5000 straipsnių, apie 700 iliustracijų) išleistas 1933; iki 1944 išėjo 9 tomai ir 10 sąsiuvinių (iki J raidės), tiražas – 12 000 egzempliorių.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Leidinys. Lietuviškoji enciklopedija, I t., VIII sąsiuvinis., išleistas 1932 m., leidėjas „Spaudos fondas“, Kaune,  Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijai bendradarbiaujant. Vyr. redaktorius Vaclovas Biržiška. Leidinys pilko kietesnio popieriaus viršeliais. Pavadinimas atspausdintas viršelio viršutinėje dalyje, dviejose eilutėse, didelėmis juodomis raidėmis, žemiau parašyta, jog tai I tomas, VIII sąsiuvinis, dar žemiau: Arabijos dykuma - Argyll (897-1024pusl.), leidimo metai, apačioje - „Spaudos fondo“ firminis ženklas. 

Lietuvių kalba pirmąją Lietuviškąją enciklopediją 1931 m. pradėjo leisti „Spaudos fondas“, bendradarbiaudamas su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.

Ypač daug vietos skirta lituanistikai. Iš pradžių buvo leidžiama sąsiuviniais (pirmas sąsiuvinis 1931), vėliau – tomais (12 sąsiuvinių viename tome). Pirmasis tomas (daugiau nei 5000 straipsnių, apie 700 iliustracijų) išleistas 1933; iki 1944 išėjo 9 tomai ir 10 sąsiuvinių (iki J raidės), tiražas – 12 000 egzempliorių.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Leidinys. Lietuviškoji enciklopedija, I t., IX sąsiuvinis., išleistas 1933 m., sausio 7 d. leidėjas „Spaudos fondas“, Kaune,  Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijai bendradarbiaujant. Vyr. redaktorius Vaclovas Biržiška. Leidinys raudono kietesnio popieriaus viršeliais. Pavadinimas atspausdintas viršelio viršutinėje dalyje, dviejose eilutėse, didelėmis juodomis raidėmis, žemiau parašyta, jog tai I tomas, IX sąsiuvinis, dar žemiau: Argininkai - Arminas (1025-1152 pusl.), leidimo data, apačioje - „Spaudos fondo“ firminis ženklas. 

Lietuvių kalba pirmąją Lietuviškąją enciklopediją 1931 m. pradėjo leisti „Spaudos fondas“, bendradarbiaudamas su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.

Ypač daug vietos skirta lituanistikai. Iš pradžių buvo leidžiama sąsiuviniais (pirmas sąsiuvinis 1931), vėliau – tomais (12 sąsiuvinių viename tome). Pirmasis tomas (daugiau nei 5000 straipsnių, apie 700 iliustracijų) išleistas 1933; iki 1944 išėjo 9 tomai ir 10 sąsiuvinių (iki J raidės), tiražas – 12 000 egzempliorių.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Leidinys. Lietuviškoji enciklopedija, I t., X sąsiuvinis, išleistas 1933 m., vasario 11 d., leidėjas „Spaudos fondas“, Kaune,  Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijai bendradarbiaujant. Vyr. redaktorius Vaclovas Biržiška. Leidinys žalsvo kietesnio popieriaus viršeliais. Pavadinimas atspausdintas viršelio viršutinėje dalyje, dviejose eilutėse, didelėmis juodomis raidėmis, žemiau parašyta, jog tai I tomas, X sąsiuvinis, dar žemiau: Arminia - Asper (1153-1280 pusl.), leidimo data, apačioje - „Spaudos fondo“ firminis ženklas. 

Lietuvių kalba pirmąją Lietuviškąją enciklopediją 1931 m. pradėjo leisti „Spaudos fondas“, bendradarbiaudamas su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.

Ypač daug vietos skirta lituanistikai. Iš pradžių buvo leidžiama sąsiuviniais (pirmas sąsiuvinis 1931), vėliau – tomais (12 sąsiuvinių viename tome). Pirmasis tomas (daugiau nei 5000 straipsnių, apie 700 iliustracijų) išleistas 1933; iki 1944 išėjo 9 tomai ir 10 sąsiuvinių (iki J raidės), tiražas – 12 000 egzempliorių.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Leidinys. Lietuviškoji enciklopedija, I t., XI sąsiuvinis, išleistas 1933 m., kovo 9 d., leidėjas „Spaudos fondas“, Kaune,  Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijai bendradarbiaujant. Vyr. redaktorius Vaclovas Biržiška. Leidinys rusvo kietesnio popieriaus viršeliais. Pavadinimas atspausdintas viršelio viršutinėje dalyje, dviejose eilutėse, didelėmis juodomis raidėmis, žemiau parašyta, jog tai I tomas, XI sąsiuvinis, dar žemiau: Asper - Atentatas (1281-1408 pusl.), leidimo data, apačioje - „Spaudos fondo“ firminis ženklas. 

Lietuvių kalba pirmąją Lietuviškąją enciklopediją 1931 m. pradėjo leisti „Spaudos fondas“, bendradarbiaudamas su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.

Ypač daug vietos skirta lituanistikai. Iš pradžių buvo leidžiama sąsiuviniais (pirmas sąsiuvinis 1931), vėliau – tomais (12 sąsiuvinių viename tome). Pirmasis tomas (daugiau nei 5000 straipsnių, apie 700 iliustracijų) išleistas 1933; iki 1944 išėjo 9 tomai ir 10 sąsiuvinių (iki J raidės), tiražas – 12 000 egzempliorių.

Sąsiuvinio antrojo viršelio apačioje yra atliktas užrašas juodu tušinuku ranka. Ties enciklopedijos leidėjo rekvizitais taip pat ranka, juodu flomasteriu nubrėžtos dvi juodos rodyklės. Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Leidinys. Lietuviškoji enciklopedija, I t., XII sąsiuvinis, išleistas 1933 m., balandžio 5 d., leidėjas „Spaudos fondas“, Kaune,  Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijai bendradarbiaujant. Vyr. redaktorius Vaclovas Biržiška. Leidinys melsvo kietesnio popieriaus viršeliais. Pavadinimas atspausdintas viršelio viršutinėje dalyje, dviejose eilutėse, didelėmis juodomis raidėmis, žemiau parašyta, jog tai I tomas, XII sąsiuvinis, dar žemiau: Atėnų mokykla - Atskalūnas (1409-1534 pusl.), leidimo data, apačioje - „Spaudos fondo“ firminis ženklas. 

Lietuvių kalba pirmąją Lietuviškąją enciklopediją 1931 m. pradėjo leisti „Spaudos fondas“, bendradarbiaudamas su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija.

Ypač daug vietos skirta lituanistikai. Iš pradžių buvo leidžiama sąsiuviniais (pirmas sąsiuvinis 1931), vėliau – tomais (12 sąsiuvinių viename tome). Pirmasis tomas (daugiau nei 5000 straipsnių, apie 700 iliustracijų) išleistas 1933; iki 1944 išėjo 9 tomai ir 10 sąsiuvinių (iki J raidės), tiražas – 12 000 egzempliorių.

Leidinys priklausė poetei Salomėjai Nėriai.

Vyriausioji Lietuviškosios enciklopedijos redakcija: prof. V. Biržiška -vyriausiasis redaktorius, Pr. Dovydaitis. - vice - redaktorius, redakcijos nariai: prof. M. Biržiška, prof. Bl. Čėsnys, prof. V. Krėvė-Mickevičius, prof. Vl. Lašas ir V. Kvieska. Redakcijos sekretoriai: Pr. Čepėnas ir Br. Vaitiekūnas.  „Lietuviškoji enciklopedija. Pirmas tomas“. Enciklopediją išleido „Spaudos fondas“, atspausdino akc. b-vės „Varpas“ spaustuvė Kaune, 1933 metais. Leidinys gausiai iliustruotas fotografijomis, brėžiniais ir piešiniais. Knygoje 1535 psl. Tituliniame lape įrašas ranka, mėlynu rašalu: „1935 m. V. Blaževičiūtės“.

Vyriausioji Lietuviškosios enciklopedijos redakcija: prof. V. Biržiška -vyriausiasis redaktorius, Pr. Dovydaitis - vice - redaktorius, redakcijos nariai: prof. M. Biržiška, prof. Bl. Čėsnys, prof. V. Krėvė-Mickevičius, prof. Vl. Lašas ir V. Kvieska. Redakcijos sekretoriai: Pr. Čepėnas ir Br. Vaitiekūnas.  „Lietuviškoji enciklopedija. Antras tomas“. Enciklopediją išleido „Spaudos fondas“, atspausdino akc. b-vės „Varpas“ spaustuvė Kaune, 1934 metais. Tiražas: 12 000 egzempliorių. Leidinys gausiai iliustruotas fotografijomis, brėžiniais ir piešiniais. Knygoje 1535 psl. Tituliniame lape įrašas ranka, mėlynu rašalu: „1935 m. V. Blaževičiūtė“.

Vyriausioji Lietuviškosios enciklopedijos redakcija: prof. V. Biržiška -vyriausiasis redaktorius, Pr. Dovydaitis - vice - redaktorius, redakcijos nariai: prof. M. Biržiška, prof. Bl. Čėsnys, prof. V. Krėvė-Mickevičius, prof. Vl. Lašas ir V. Kvieska. Redakcijos sekretoriai: Pr. Čepėnas ir Br. Vaitiekūnas.  „Lietuviškoji enciklopedija. Trečias tomas“. Enciklopediją išleido „Spaudos fondas“, atspausdino akc. b-vės „Varpas“ spaustuvė Kaune, 1935 metais. Tiražas: 12 000 egzempliorių. Leidinys gausiai iliustruotas fotografijomis, brėžiniais ir piešiniais. Knygoje 1535 psl. Tituliniame lape įrašas ranka, mėlynu rašalu: „1935 m. V. Blaževičiūtė“.