LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Nespalvota horizontalaus formato grupinė fotografija. Įš akmenų statyto pastato su skiedrų stogu fone stovi išsirikiavusi grupė žmonių, tarp jų jaunavedžių pora, šalia jų, kairiau grupelė vyrų su muzikos instrumentais. Tai Rietavo viršaičio Augustino Bendiko ir Domicelės Venckutės vestuvės apie 1937 m. Šalia jų vestuvių dalyviai ir Rietavo pučiamųjų orkestras, vadovaujamas buvusio Bogdano Oginskio orkestro muzikanto Mykolo Butkevičiaus (stovi iš kairės pirmas). Fotografija daryta prie šalia Rietavo vartotojų kooperatyvo stovėjusio pastato iš miesto skvero pusės. Šiame pastate buvo laikomos kooperatyvo prekės, taip pat Rietavo gaisrininkų įranga. Pastatas nudegė II pasaulinio karo metais. Pokaryje buvo nugriautas.

Augustinas Bendikas, kilęs iš Rietavo valsčiaus Bubėnų kaimo, pasiturinčių ūkininkų šeimos. 1934 – 1939  jam teko būti paskutiniuoju Nepriklausomos Lietuvos, tarpukario Rietavo valsčiaus viršaičiu.

Užėjus sovietams ir prasidėjus represijoms slapstėsi tačiau buvo surastas ir po kankinimų ištremtas į Sibirą. Tremties vietos nepasiekė. Mirė traukinio vagone ties Komsamolsku prie Amūro. Kur palaidotas nežinoma.

Anksti mirus pirmąjai žmonai Domicelei, Augustinas Bendikas buvo vedęs antrą kartą. Jo žmona tapo Zofija Skuodaitė gimusi 1919 m. Bubėnų kaime. Užėjus sovietams ir prasidėjus neramumas ji įstojo į Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Tonio būrio, kuris veikė Endriejavo apylinkėse gretas. Zofija Bendikienė - Ponia žuvo 1950 m. liepos 27 d. išduota buvusio bendražygio, MGB kariuomenės 32-ojo šaulių pulko pajėgoms apsupus partizanus šalia Jankaičių kaimo rugių lauke. Kartu žuvo likę būrio partizanai - būrio vadas A. Markevičius-Tonis, A. Šateikis-Dargis ir B. Dausynas-Vainutas. Kūnai buvo išniekinti Endriejavo miestelio aikštėje. Žr. Literatūra ir šaltiniai (1).

Užrašas ant fotografijos reverso: „Viršaičio Bendiko/ vestuvės su Venckute/ Domicele/ apie 1937 m.”.

Vaclovas Rudnickas-Birštonas (1932–1952).

Jaunuolis, priklausęs Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos „Ąžuolo“ būriui, į mišką partizanauti išėjo 1950 m. Žuvo Mantoriškių miške, saugumo agento „Medis“ sodyboje. V. Rudnickas buvo vienas iš keturių brolių Rudnickų, pasirinkusių „miško brolių“ kelią. Jų tėtis buvo partizanų rėmėjas.

„Voverės“ rinktinės (kuri vėliau, įkūrus Prisikėlimo apygardą, tampa Kunigaikščio Žvelgaičio rinktine) partizanai.

Stovi iš kairės pirmas – V. Valavičius-Bijūnas(?). Trečias iš dešinės matomas „Vanagas“. Dvyliktas iš kairės (su akiniais) – Kazys Griebliauskas.

Mindaugo tėvūnijos partizanai tvarko dokumentus.

Dešinėje, ant žolės, šautuvą-kulkosvaidį PPD-40 (konstruktorius – V. Degtiariovas) šalia pasidėjęs, sėdi Viktoras Bakanauskas-Vytautas (žuvo 1950 m.). Greta jo, kairėje, matomas sėdintis Stasys Vaitkus-Gediminas (ant kojų guli ginklas Tokarev SVT-40). Centre, iš eglės šakų, kyšo Stasio Satkaus-Šarūno (žuvo 1952 m.) galva.

Gruzdžių valsčiaus partizanai. 

Iš dešinės pirmasis matomas būrio vadas Juozas Kumpis (gimė 1917 m.; buvo Lietuvos kariuomenės puskarininkis; 1952 m. sušaudytas). Kiti du partizanai nežinomi.

Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos partizanai broliai Rudnickai.

Iš kairės į dešinę: Pranas (Pranciškus) Rudnickas-Skydas (partizanavo kiek daugiau nei pusantrų metų, 1951 metų spalį buvo paimtas į nelaisvę, mirė (nusižudė?) 1991 m.), Antanas Rudnickas-Žirnis (1934–1954; buvo nušautas saviškių, kuomet jam nuo didelės įtampos sutriko psichika), Vacys (Vaclovas) Rudnickas-Birštonas (1932–1952), Mečislovas Rudnickas-Birutis (1919-1951).

Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos partizanas Juozas Rimeika-Tautietis.

Partizanavo nuo 1944 m. liepos. Partizanų būriui ėmė priklausyti nuo 1945 m. rugsėjo 20 d. Po 1946 m. vasario mėn. patirto sužeidimo Latvijos miškuose buvo nutraukęs partizaninę veiklą, slapstėsi, gyveno Kaune. Ten suimtas 1950 m. pabėgo ir grįžo pas partizanus į Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūniją. Buvo Ąžuolo būrio visuomeninės dalies viršininkas. Žuvo 1952 m. (gimė 1914 m.).

Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizanas Kostas Liuberskis-Žvainys (1913–1969).

1934 m. baigė Kauno karo aviacijos mokyklą, buvo karo lakūnas. 1950 m. buvo bandyta vyrą suimti, tad jis įstojo į partizanų gretas. 1952–1955 m. kartu su Steponu Erstikiu-Patašonu (1920–1959) leido partizanų laikraštį „Partizanų šūviams aidint“ (vėlesnius du metus jį leido vienas).

Iš nugaros matomi mišku einantys vieni paskutiniųjų Lietuvos partizanų – Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos vadas Steponas Erstikis-Patašonas, Linguonėlis (kairėje) ir Kostas Liuberskis-Žvainys, Rimvydas (dešinėje). Jie partizanavo Žagarės-Gruzdžių miškuose. Iki 1956 m. leido laikraštėlį „Partizanų šūviams aidint“. 1958 m. jie dar slapstėsi.

K. Liuberskis-Žvainys, Rimvyddas buvo nušautas KGB pareigūnų 1969 m. spalio 2 d. Steponas Erstikis-Patašonas, Linguonėlis dingo be žinios.

Karių grupelė šalia eglučių.

Matomi septyni jaunuoliai, vilkintys uniformas bei dėvintys kepures. Tarp jų, tikėtina, matomas Petras Danasas-Tirulis (pirmas iš kairės), tarpukario Lietuvoje pasirinkęs partizano kelią.

Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizanai švenčia Antanines. Užfiksuota keliolika vyrų. Trys iš jų – Antanai su vainikais ant galvų – yra iškelti virš žemės.

Iš kairės į dešinę stovi: Mečislovas Rudnickas-Birutis, „Ąžuolo“ būrio vadas Juozas Kumpis-Arnas, „Audros“ būrio partizanas Juozas Padervinskas-Šermukšnis, Edmundas Trinka-Briedis(?), Antanas Alsys-Ancius, Algis Trinka-Algis, galva kyšo neatpažinto partizano, Vacys Rudnickas-Birštonas, Antanas Verbickas-Bijūnas, Juozapavičiaus tėvūnijos vadas Steponas Erstikis-Patašonas, Ernestas Putnevičius-Adomėlis, Antanas Statkus-Štarkus (jis dar gali būti iš kairės penktas), Rokas Ramanauskas-Žvejys, Pranciškus Rudnickas-Skydas.

Partizanai prie Meilaičių koplyčios (dalis jos matoma kairėje). Šeši vyrai sustoję greta metalinio kryžiaus.

Iš kairės į dešinę matomi: vokiečių tautybės partizanas „Pranelis“, „Klevas“, „Pocius“-„Prūtenis“, Algis Trinka-Beržas, Mečislovas Rudnickas-Birutis, Klemas Grikainis-Gintaras.