LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Juozo Petrulio parašyta poeto Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) biografija „Sermėgiaus rašytojo kelias: /Medžiaga Jovaro biografijai/“. Vilnius, 1945 m. sausio 1 d. Teksto turinys: Tėvai – baudžiauninkai, Knygnešio veikla, Literatų pobūviai „su pasais“, Literatūrinis darbas, Vėlesnė visuomeninė veikla. Pasirašė: „J. Petrulis“. 12 lapų, spausdintų juodu šriftu. Tekstą, pavadinimą  taisė, pildė pats poetas mėlynu rašalu.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) registruotas laiškas Juozui Petruliui. Šiauliai, 1951 m. liepos 27 d. Pasakoja namo Šiauliuose įsigijimo ir jo atstatymo kartu su Vytautu Dapšiu istoriją, savo apsilankymą gimtinėje bei atsišaukimų prieš caro valdžią platintojus Kazimierą Stasiulį ir Juozą Stankūną. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras.“ 4 languoti sąsiuvinio puslapiai, rašyti mėlynu rašalu abiejose pusėse. Yra vokas, antspauduotas Šiauliuose 1951-07-27, su pašto ženklu.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas-prierašas Juozui Petruliui. Šiauliai, 1951 m. liepos 27 d. J. Petruliui leidžia su laišku, rašytu 1951-07-27 (žr. GEK 1352/132 / J-R 132), elgtis savo nuožiūra. Taip pat pageidauja, kad jo gimtųjų namų nekeltų į gyvenvietę, o paliktų jam gyventi. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras“. 1 languotas sąsiuvinio lapas, rašytas mėlynu rašalu abiejose pusėse.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui. Šiauliai, 1951 m. lapkričio 16 d. Apgailestauja, kad savaitraštyje „Literatūra ir menas“ nebuvo išspausdintas J. Petrulio straipsnis apie Jovaro gimtinės Kalniškiuose išsaugojimą. Taip pat pasakoja apie šios sodybos būklę bei savo pastangas ją paversti memorialine įstaiga. 1 liniuotas bloknoto lapas, rašytas abiejose pusėse mėlynu rašalu. Yra vokas, antspauduotas Vilniuje 1951-11-16.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui. Šiauliai, 1951 m. gegužės 30 d. Guodžiasi savo ir žmonos sveikata, dalinasi namo statybos rūpesčiais. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras“. 4 melsvo lapo puslapiai, rašyta mėlynu ir juodu rašalu pirmajame puslapyje. Yra dalis voko, antspauduoto Šiauliuose.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui. Šiauliai, 1951 m. lapkričio 4 d. Teiraujasi, kaip laikosi jiedu su sena motinėle, pasakoja apie jų šunelį, parvežtą į Šiaulius, prašo savo eilėraščio nuorašo. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras“. 1 liniuotas bloknoto lapas, rašytas mėlynu rašalu vienoje pusėje. Yra vokas, antspauduotas Šiauliuose ir Vilniuje.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) 2 posmų eilėraštis „Gyvenimas“, 1952 m. birželio 7 d., ir ketureilis „Šalin tamsos debesius!“, 1952 m. birželio 22 d. Eilės skirtos Juozui Petruliui,

rašytos rusų dailininko Vasilijaus Semionovičiaus Svarogo (1883–1946) paveikslo „Volchovo statyba“ reprodukcija iliustruotos pašto kortelės reverse violetiniu rašalu. Parašai: „J. Krikščiūnas-Jovaras“ ir  „J. K-as-Jovaras“. Yra vokas.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas,muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui. Odesa, 1953 m. rugpjūčio 29 d. Džiaugiasi savo ir žmonos poilsiu Rašytojų  kūrybos ir poilsio namuose. Apgailestaudamas, kad nenusivežė jokio savo kūrinėlio paskaityti kitiems rašytojams, prašo J. Petrulio parinkti kelis jo eilėraščius, išversti į rusų kalbą ir skubiai jam atsiųsti. Parašas: „J. Krikščiūnas.“ 4 liniuoti puslapiai, rašyta 2-juose jų mėlynu rašalu. Yra vokas, antspauduotas Odesoje 1953-08-30 ir Vilniuje 1953-09-02.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Juozui Petruliui. Šiauliai, 1953 m. balandžio 15 d. Jį ir jo seną motinėlę sveikina su pavasariu. Praneša gavęs pasiūlymų ilsėtis Rygos pajūryje ar sanatorijose. Dabar abu su žmona svarsto, gal verčiau pasirinkti viešnagę pas žmonos dukrą Kaliningrado srityje ar pas jo dukras Kalniškiuose. Parašas: „J. Krikščiūnas-Jovaras“. 4 liniuoti puslapiai, rašyta 2-juose jų mėlynu rašalu. Yra vokas, antspauduotas Šiauliuose 1953-04-17 ir Vilniuje 1953-04-18, su pašto ženklu.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) rankraščių, mašinraščių, laiškų ir vokų, fotografijų, periodinių leidinių iškarpų įrišas. Kietais viršeliais, klijuotais bordo spalvos popieriumi.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) eilėraštis „Pavasario rytas“, sukurtas 1905 m. lapkričio 20 d. 5 posmai, rašyti šviesiai mėlynu rašalu vienoje liniuoto bloknoto lapo pusėje. Pasirašyta: „Jovaras“. Rankraštis į bylą neįklijuotas.

Kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius Juozas Petrulis (1904–1975), gyvendamas Šiauliuose ir vėliau, rinko medžiagą apie poetą Jovarą: užrašė jo atsiminimus, kaupė jo rankraščius, laiškus, fotografijas, laikraščių iškarpas. Šią 1903–1956 m. medžiagą, pavadinęs „Jovaro archyvu“, 1960 m. sutvarkė, suklijavo ir surišo į knygą, kurią 1962 m. įsigijo Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Daraktoriaus, knygnešio, vieno populiariausių 1906–1914 m. poetų Jovaro (Jonas Krikščiūnas, 1880–1967) laiškas Viktorijai Sirutavičienei, rašytas 1950 m. vasario 26 d. Dėkoja už laišką ir kviečia pas jį paviešėti. Jai prieštarauja ir teigia, kad „prieš „likimą“ tūrime visos turimom jėgom kovoti ir jį pergalėti“. O „mirties“ niekuomet nebuvo, nėra ir nebūs – viskas yra be pradžios ir be pabaigos“. Pasirašė: „J. K. Jovaras“. Vienas lapas, rašytas violetiniu rašalu abiejose jo pusėse. Autorius jam svarbius žodžius pabraukė.