LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Mėlynųjų vandenų mūšis laikomas vienu svarbiausiu šalies istorijoje – jame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė sudavė lemiamą smūgį mongolų-totorių Aukso ordai. Anot istorikų, būtent po šios pergalės ir prasidėjo LDK klestėjimo amžius.
XIII a. viduryje didžiuliuose Rytų Europos ir centrinės Azijos stepių plotuose susikūrė iš rytų atsikrausčiusių mongolų-totorių valstybė Aukso Orda. Ši valstybė iki tol nuolat kėlė grėsmę kaimyninėms valstybėms.
Po chano Džanibeko (1342–1357) nužudymo Ordoje prasidėjo kova dėl aukščiausios valdžios. Tuo pasinaudojo šiaurės vakarų kaimynė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, nusprendusi įsitvirtinti iki tol šios valstybės valdomame menkai apgyventame vakariniame pakraštyje, esančiame dabartinės Ukrainos pietuose. 1362 ar 1363 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo (1345–1377) vadovaujama kariuomenė ties Mėlynaisiais vandenimis (dab. Ukrainos Kirovogrado sritis) sutriuškino trijų Aukso Ordos sričių vadų – Kačubėjaus, Kutlubugos ir Dimitro vedamą kariuomenę ir įsitvirtino Kijeve bei Podolėje.
Po šio mūšio Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo didžiausia Europos valstybe. Ji sustiprino savo įtaką Rusios kunigaikštystėms ir pašalino mongolų-totorių antpuolių grėsmę centrinės Europos valstybėms, nukeldama kovų vietą su Aukso Orda labiau į rytus.

Kinų Naujieji metai – svarbiausia kinų šventė, paprastai žyminti pavasario pradžią. Kadangi kinų Naujieji metai švenčiami pagal mėnulio kalendorių, kasmet jie būna vis kitą dieną. 2013 m. juos švęsime vasario 10-ąją.
Kartu su šia švente pasikeičia metų ženklas. Šie metai – Juodosios gyvatės.
Naujuosius metus kinai švenčia penkiolika dienų. Pirmąsias tris dienas kinai praleidžia su šeima ir artimiausiais draugais.
Septintoji diena laikoma visų žmonių gimimo diena, tad kiekvienas apmąsto, ką per metus nuveikė, kiek tobulėjo, augo. Penkioliktoji šventės diena vadinama Žibintų diena. Šią dieną vaikai pasigamina popierinius žibintus, kuriuos vakare įžiebia ir paleidžia į dangų. Jaunimas Žibintų naktį eina į gatves, tikėdamasis susirasti sau porą, dar kiti tampa savotiškais piršliais. Tikima, kad tas, kuriam pavyks supiršti porą, bus laimingas ištisus metus.
Namus ir gatves Naujųjų metų proga kinai puošia raudonai, nes, pasak legendų, pabaisa žmogėdra Nianšou, arba Nianas, gyvenusi kalnuose ar jūroje ir kas dvylika metų išlįsdavusi medžioti žmonių, bijo triukšmo ir raudonos spalvos. Todėl kinai per Naujuosius leidžia petardas, fejerverkus.

Kinų Naujieji metai – svarbiausia kinų šventė, paprastai žyminti pavasario pradžią. Kadangi kinų Naujieji metai švenčiami pagal mėnulio kalendorių, kasmet jie būna vis kitą dieną. 2013 m. juos švęsime vasario 10-ąją.
Kartu su šia švente pasikeičia metų ženklas. Šie metai – Juodosios gyvatės.
Naujuosius metus kinai švenčia penkiolika dienų. Pirmąsias tris dienas kinai praleidžia su šeima ir artimiausiais draugais.
Septintoji diena laikoma visų žmonių gimimo diena, tad kiekvienas apmąsto, ką per metus nuveikė, kiek tobulėjo, augo. Penkioliktoji šventės diena vadinama Žibintų diena. Šią dieną vaikai pasigamina popierinius žibintus, kuriuos vakare įžiebia ir paleidžia į dangų. Jaunimas Žibintų naktį eina į gatves, tikėdamasis susirasti sau porą, dar kiti tampa savotiškais piršliais. Tikima, kad tas, kuriam pavyks supiršti porą, bus laimingas ištisus metus.
Namus ir gatves Naujųjų metų proga kinai puošia raudonai, nes, pasak legendų, pabaisa žmogėdra Nianšou, arba Nianas, gyvenusi kalnuose ar jūroje ir kas dvylika metų išlįsdavusi medžioti žmonių, bijo triukšmo ir raudonos spalvos. Todėl kinai per Naujuosius leidžia petardas, fejerverkus.

Iš Lietuvos pašto istorijos žinoma, kad iki XVI a. Lietuvoje laiškus ir siuntas gabendavo pasiuntiniai žygūnai.
XVII amžiuje svarbiausiais Lietuvos vieškeliais į Maskvą, Lenkiją, Prūsiją, Latviją traukė pašto karietos. Šie vieškeliai palaipsniui tapo pašto traktais. XIX amžiaus viduryje svarbiausia keliavimo priemonė buvo pašto furgonai. Pagrindiniais Lietuvos plentais važiuodavo patogesni diližanai. Diližanų svarba nunyko atsiradus geležinkeliui.
Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpiu pašto siuntos buvo transportuojamos patogesniu transportu – geležinkeliu. XX amžiaus trečiasis dešimtmetis – oro transporto užuomazgos Lietuvoje. Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinti Lietuvos ryšiai, o tuo pačiu ir pašto transportas. Nuo tada Lietuvos ryšių veikla buvo visiškai priklausoma nuo Rusijos.
Šiandien paštas ir pašto siuntos gabenamos įvairiomis transporto priemonėmis – oro transportu, geležinkeliu, automobiliais ir kitomis šiuolaikiškomis transportavimo priemonėmis.  2012 m. Lietuvos paštas – bene pirmoji šalyje įmonė, kurios darbuotojai, be tradicinių benzinu ir dyzeliu varomų automobilių, pradėjo naudoti ypač taupią ir ekologišką susisiekimo priemonę – elektromobilį.