LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė ir knygos pavadinimas, leidyklos emblema, leidimo vieta ir metai.

Knygos sandara: p. 3- „Vytauto Mačernio kelias“, parašė V. Kubilius; p. 27-[56] I skyrius „Vizijos“; p. 59-140 II skyrius „Metų sonetai“; p. 143-174 III skyrius  „Žmogaus apnuoginta širdis“; p. 177-228 IV skyrius „Eilėraščiai“; p. 231-255 V skyrius „Vertimai“; p. 257-[282] Paaiškinimai“; p. [283] iliustracijų sąrašas; p. 285-[291] turinys. 

Turinio anotacija: „Žmogaus apnuoginta širdis“- pilniausias V. Mačernio kūrybos leidinys. Į knygą neįėjo tik keletas ankstyviausių ir šiaip silpnų vėlesnių eilėraščių ir trys silpnesni vertimai (iš O. Milašiaus, Š. Bodelero ir ir Petrarkos). Ruošiant šią knygą, siekta visų pirmą nustatyti kanonišką tekstą. Jeigu yra iškilęs poeto autografas, jis čia pateikiamas kaip autentiškiausias tekstas. Jeigu nėra poeto rankraščio, ieškoma patikimiausio, tiksliai dokumentuoto nuorašo. Kai sutampa du ar trys nuorašai, toks sutapimas priimamas kaip svarbus argumentas autentiškumui nustatyti. Iš V. Mačernio rankraščių matyti, kad savo išspausdintus kūrinius jis dar taisydavo, todėl ne visada buvo galima vadovautis publikuotu tekstu.“ (Vytautas Mačernis. Žmogus apnuoginta širdis. 1970 m., „Vaga“. P. 259).

Iliustracijos: aplanke. Viršelio vidinėje dalyje yra priklijuotas B. Brazdžionio ekslibrisas. Įklijoje yra Vyt. Mačernio portretas. Įklijoje tarp p. 64-65 yra Vyt. Mačernio motino portretas, Vyt. Mačernis su klasės draugais; įklijoje tarp p. 80-81 Vyt Mačernis su literatūrinio vakaro dalyviais (1983 m.), Vyt. Mačernis su studijų draugias; įklijoje tarp. 176-177 yra Vyt. Mačernis su „Šatrijos“ korporantais, soneto „Sekmadienis“ rankraščio faksimilė; įklijoje tarp p. 192-193 paskutinioji Vyt. Mačernio nuotrauka (1942 m.), Vyt. Mačernio kapas.

Titulinis lapas: autoriaus vardas, pavardė, knygos pavadinimas, paantraštė, sudarytojo vardas, pavardė, leidimo vieta ir metai.

Įrašai: prieštituliniame lape juodu tušiniu yra parašyta Vytauto Sauliaus autografas B. Brazdžioniui.

Knygos paskutiniame lape parašyta: „Šioji knyga yra atžymėta / 66 (užrašyta ranka, juodu rašalu) numeriu / Vytautas Saulius (užrašyta ranka, juodu rašalu).

 Žodynėlio rašymo tvarka: lotyniškas žodis, jo kilmininko galūnė, giminė, o už brūkšnelio - to žodžio lietuviškas vertimas. Yra daug posakių, sakinių ir pratimų su vertimais. Sąsiuvinio pabaigoje yra anglų kalbos idiomų su vertimais, įvairių juodraščių: aritmetikos veiksmų, eilėraščių, vėliau įėjusių į ciklą „Žiemos sonetai." Rankraštis 60 psl.

Užrašai, literatūros kūrinių konspektai. Iš rašytojų Dž. Džoiso, G. Mopasano, F. Dostojevskio, J.P. Jakobseno ir kitų autorių kūrinių. Yra paties poeto komentarų, pamąstymų, vertimų. 80 l.

Poezijos rinkinys skirtas Pauliui Jurkui, sudarytas iš 46 puslapių. Eilėraščiai spausdinti spausdinimo mašinėle. Devintame puslapyje „Vizijų“ nuorašai ir rankraščio lapas. Rinkinio viršelyje – V. Mašernio dedikacija P. Jurkui „Vizijų“ perrašymo proga, Šarnelė, 1944.IV.12.

Rankraščiai buvo gauti iš Zenono Petrausko, gyvenusio Pauliaus Jurkaus sodyboje.

42 lapų matematikos sąsiuvinis su viršutiniu viršeliu.

Eilėraščiai užrašyti ranka mėlynu ir juodu rašalu be pavadinimų, suskirstyti į atskiras dalis: „Rudens sonetai“ – sunumeruoti 24 eilėraščiai; „Žiemos sonetai“ – 11 eilėraščių; „Pavasario sonetai“ – 17 eilėraščių; „Vasaros sonetai“ – puslapiai neišlikę.

Sąsiuvinis gautas iš Jurkienės (poeto Pauliaus Jurkaus) sodybos.

Knyga kietais kartono ir šviesiai pilkos drobės viršeliais su aplanku. 291 psl.

Poeto Vytauto Mačernio (1921–1944) pomirtinė poezijos knyga. Minkštais viršeliais, iliustruota. Tai rašytojos Aurelijos Balašaitienės asmeninės bibliotekos knyga.

Rašytoja, žurnalistė, pedagogė Aurelija Marija Žizniauskaitė-Balašaitienė-Žitkuvienė (1923–2008) su pagyrimu 1940 m. baigė Šiaulių valstybinę mergaičių gimnaziją. Mokėsi Šiaulių prekybos institute, Vytauto Didžiojo universitete. Pasitraukusi iš Lietuvos, 1944–1949 gyveno Vokietijoje Memmingeno DP stovykloje, dirbo anglų kalbos dėstytoja, vertėja. Nuo 1949 m. gyveno Klivlande (JAV). Dirbo banke, 1959 m. baigė Western Reserve universiteto Bankų institutą (JAV). 1953–1979 m. dėstė lietuvių literatūrą lituanistinėse mokyklose. Parašė 9 romanus, novelių ir eilėraščių. 1996 m. Šiaulių „Aušros“ muziejui ji perdavė dalį savo asmeninės bibliotekos – 40 knygų ir 3 periodinius leidinius, spausdintus 1908–1982 m.

„Žemė” – išeivijoje išleista lietuvių poezijos antologija. Knygoje publikuojama Juozo Kėkšto, Kazio Bradūno, Alfonso Nykos-Niliūno, Henriko Nagio ir Vytauto Mačernio poezija. Antologija pradedama filosofo Juozo Girniaus straipsniu „Žmogaus prasmės žemėje poezija“. 

Titulinis lapas: antologijos pavadinimas, paantraštė, redaktoriaus vardas, pavardė, įvado autoriaus vardas pavardė, leidimo vieta ir metai.

Knygoje poeto B. Brazdžionio įrašai: p. 5 (įrašas paraštėje: tad ko jie rėkia, kad „senieji” juos skriaudžia?; žemiau: sau, dar ir tokie teiginiai švelniai pritaikomi), 6, 7 (įrašas paraštėje: Girniui žemininkai nebe „jaunieji“ reiškia, nepabuvę jausis, jau kratosi jaunystės) 8 (įrašas paraštėje: Oho!), 20 (įrašas paraštėje: generacija aut skirsto 10 metų, o kartais – beveik pusšimčiais ir šimtais), 22 (įrašas paraštėje: viskas sau ir savaip), 25 (įrašas paraštėje: argi apibrėžimas!) , 27 (įrašas paraštėje: nematyti objektyvumo B. kūryboje, M., A., o tik asmeniškumas – grynas nesusipratimas), 184 (įrašas paraštėje: čia jau [neįskaitoma] neša).