Uniformą sudaro milinė, kepė, švarkas, kelnės ir diržas. Uniforma vilnonio audinio. Švarkas, kelnės ir kepė juodos  spalvos audinio su raudonos spalvos audinio detalėmis. Milinė – chaki spalvos. Diržas – odinis, rudos spalvos. Karo invalidų tarnyba – neatskiriama Karo muziejaus istorijos ir tradicijų dalis. Svarbiausia ir iškilmingiausia jų kaip muziejaus saugotojų ir tarnautojų pareiga buvo atlikti Karo muziejaus sodelyje vėliavų pakėlimo ir nuleidimo ceremonialą, skirtą pagerbti karius, šaulius ir partizanus, žuvusius ir sužeistus kovose už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Nuo 1921 m. spalio 16 d. Karo muziejaus sodelyje vėliavos pakėlimo ir nuleidimo ceremonialas buvo atliekamas du kartus per dieną, ryte ir vakare. Nuo 1923 m. karo invalidai vilkėjo naujas Vyčio kryžiaus apdovanojimo spalvas – juodą- raudoną – simbolizuojančias uniformas ir dėvėjo šalmus su aukso spalvos Vyčio kryžiais. Karo invalidų garbės sargybą sudarė 10 karių, dūdų orkestrėlis ir 2 trimitininkai. Jie išsirikiuodavo su raitelių pikėmis, prie kurių buvo prisegtos Vyčio kryžiaus spalvų vėliavėlės, ir lėtu žingsniu išžygiuodavo iš Karo muziejaus pastato link paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, kur atlikdavo ceremonialą. Darbo dienomis ceremonialas prasidėdavo 7 valandą ryto, skambant maldai „Marija Marija“ ir Lietuvos himnui, buvo pakeliamos trys vėliavos: valstybinė (raudona su Vyčiu ir Gediminaičių stulpais), tautinė ir Vyčio kryžiaus. Vakare vykdavo analogiška vėliavų nuleidimo ceremonija. Iškilmių metu ceremonija buvo sudėtingesnė: skambėdavo muziejaus bokšte esantis Laisvės varpas, buvo grojami iškilmių maršai; gedulingo maršo buvo dedami vainikai ant Nežinomo kareivio kapo. Nuo 1928 m. ceremonialo metu pradėjo groti iš profesionalių muzikantų suburtas Karo invalidų orkestras, vadovaujamas kapelmeisterio J. Gudavičiaus.  Sovietmečiu, kartu su Karo muziejaus sodelio sunaikinimu, nebeliko ir karo invalidų atliekamo vėliavų pakėlimo-nuleidimo ceremonialo. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, 1992 metais Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojų ir šaulių dėka buvo atgaivintas karo invalidų ceremonialas, atliekamas svarbiausių Lietuvos valstybės švenčių metu.