Karacena, karaceniniai šarvai (it. corazzina, lenk. karacena) – šarvai, kuriuos sudaro odos arba storos drobės palaidinė su prikniedytais ar prisiūtais metalo žvynais, kartais paauksuotais, papuoštais rozetėmis, įspaustu ornamentu ir kt. Kartais nešioti su šalmu iš metalo žvynų. Žvyniniai šarvai dėvėti jau senovės Romoje (lot. lorica squamata), paplito viduramžiais. XVII–XVIII a. Abiejų Tautų Respublikoje brangius, sunkius, reprezentacinius karaceninius šarvus dėvėjo valdovas, aukščiausieji karo vadai, husarai, šarvininkų ir petihorų vėliavų karininkai. Lenkijoje ir Lietuvoje tokie šarvai paplito Jono Sobieskio valdymo laikais. Kai kurių dalių formą karaceniniai šarvai paveldėjo iš husarų šarvų. Jie buvo puošiami brangiais audiniais ir įvairiais dekoro elemenais, pavyzdžiui, maskaronais – dažniausiai iš žalvario pagamintais žmonių veidais, pavaizduotais su žvėries akimis ir ausimis. Prie krūtinšarvų ir šarvinių antkaklių pritvirtintose plokštelėse būdavo vaizduojami šarvų savininkų herbai.
Tai vėlyvųjų, daugiausiai iškilmėse dėvimų, šarvų pavyzdys. Sudarytas iš šyšako, krūtinšarvio, nugaros šarvo, antkaklės, antpečių ir karvašų. Šyšako varpas pagamintas iš dviejų plokštelių, sujungtų išilgai viršugalvio. Varpas turi šešiolika plačių griovelių, kurių kas antras yra papuoštas išgraviruotais augaliniais ornamentais. Varpo priekyje – žalvarinė plokštelė su ginkluotės kompozicijos supamu herbu Nałęcz, virš kurio pavaizduota karūna. Skruostų apsaugos papuoštos žalvariniais maskaronais, kurie dengia plokštelėse esančius širdelės formos išpjovimus. Skruostų apsaugos pritvirtintos prie varpo kniedžių laikomais odiniais dirželiais. Skruostų apsaugų apačioje taip pat pritvirtinti odiniai dirželiai. Snapelis gana siauras ir trumpas, prie jo atlenkto krašto – nosalio tvirtinimui skirtas sraigtelis. Nosalis, prie kurio išorinės pusės pritvirtinta žalvarinė plokštelė, originalaus augalinio pynimo, kuriame išraižyti augaliniai ornamentai. Sprando apsauga sudaryta iš penkių plokštelių, kurių keturios apatinės dantytos. Varpo apačia, skruostų apsaugos ir sprando apsauga su žalvariniu apvadu, kuriame išgraviruoti ornamentai. Šios dalys turi ir rozetes. Šalmo viršuje esantys karčiai nėra originalus šalmo puošybos elementas. Jų vietoje turėjusi būti žalvarinė smailė. Dešinėje varpo pusėje – škofijos (pliumažo) tvirtinimui skirtas ornamentuotas žalvarinis lizdas. Krūtinšarvis sudarytas iš plieninių žvynų, kurie pritvirtinti prie odinio pagrindo. Jis išpjautas pailginant priekyje. Kraštuose išlikusi metalizuota (vielute išsiuvinėta) medžiaginė juostelė, kuri keliose vietose nutrūkusi. Apatiniame krašte išlikusi tamsiai raudonos spalvos juostelė, kuria galėjo būti apsiūti visi kraštai. Krūtinšarvio viršuje ir šonuose – jo tvirtinimui prie nugaros šarvo skirtos sagtys. Nugaros šarvą, kuris atlieka krūtinšarvio tvirtinimo prie kūno funkciją ir tuo pat metu apsaugo dalį nugaros, sudaro žvynai, odinis pagrindas, apskritas skydelis ir diržai. Šarvo kraštai apsiūti metalizuota (vielute išsiuvinėta) medžiagine juostele, po kuria ir tamsiai raudonos spalvos juostelė. Skydelis su žalvariniu ornamentuotu apvadu. Skydelio centre – kniedės laikoma stambi rozetė, dekoruota augaliniu ornamentu. Antkaklė sudaryta iš dviejų, viršuje atlenktus kraštus turinčių, dalių, kurias jungia plieninės jungimo ir fiksavimo kniedės. Priekinėje plokštėje – dekoro elementai, suformuoti atitinkamų plokštelės sričių išgaubimo į išorę ir graviravimo būdu. Kompozicijos centre – žalvarinė plokštelė su ginkluotės kompozicija, kurios centre kartojasi šalme esantis herbas Nałęcz, o virš jo – karūna. Antkaklės viršutiniai ir apatiniai kraštai aprėminti žalvariniu apvadu, kuriame išgraviruoti ornamentai. Galinėje plokštelėje – ta pačia technika, kaip ir priekinėje plokštelėje, suformuoti augaliniai ornamentai. Šios plokštelės šonuose – kniedžių (rozečių pavidalo galvutėmis) laikomų medžiaginių dirželių likučiai. Antpečių viršutinę dalį sudaro plokštelės, o apatinę – žvynai, odinis pagrindas. Kniedėmis tarpusavyje sujungtų plokštelių kraštai dantyti, o jų viršutiniai kraštai (formuojantys viso antpečio viršutinį kraštą) su žalvariniu apvadu. Prie apatinių plokštelių, iš abiejų pusių, pritvirtintos žalvarinės žvaigždės, o per vidurį stambūs žalvariniai maskaronai. Rozetėmis virstančias galvutes turinčios kniedės laiko žvynines antpečių dalis, turinčias atitinkamo odos išpjovimo ir žvynų tvirtinimo būdu suformuotą, dantytą apačią. Prie kūno antpečiai tvirtinami viršutinėse jų dalyse esančių sagčių pagalba. Karvašai su briauna, sudaryti iš dviejų dalių, papuošti graviravimo ir išgaubimo būdu sukurtais ornamentais. Jų kraštuose esantys žalvariniai apvadai, kaip ir kitų dalių atveju, papuošti išgraviruotais (viršuje ir apačioje sudėtingesniais augaliniais) ornamentais. Karvašų viršuje, apvade – išpjovimai. Dalis sagčių neišliko. Kai kurie dirželiai neoriginalūs. Visuose šarvus sudarančiose žvynuose išgraviruotas stilizuotą M raidę primenantis simbolis ir jį supantys ornamentai.