LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Vokietijos imperijoje išleisto atviruko su fotografiniu Kretingos stačiatikių cerkvės atvaizdu fotografinė kopija. Viršuje matosi spausdintas vokiškas įrašas: „Russisch Krottingen. Russ. Kirche“. Stačiatikių kunigaikščio Vladimiro cerkvė pastatyta 1875 m. Rusijos imperijos muitinės tarnybos lėšomis vietoje rotušės. Veikė iki 1915 m., o 1925 m. nugriauta.

Nespalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka. Juozas Žilvitis tremtyje Jakutijoje. Nufotografuotas vasarą, vilkintis šviesiais rūbais, miško pievelėje priklaupęs ant vieno kelio. Priešais guli tamsus lagaminėlis ir šviesi rankinė. Nuotraukos kraštai lygūs. Nugarinėje pusėje mėlynos spalvos tušinuku įrašyta: „Jakutija / 1954 m.“.

Juozas Žilvitis (1903 – 1975) – pedagogas, visuomenės veikėjas, Kretingos muziejaus įkūrėjas, Kretingos rajono Garbės pilietis.

Juozas Žilvitis gimė 1903 m. birželio 1 d. Bružiuose (Radviliškio r. sav.). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, dirbo Skapiškio (Kupiškio r. sav.) ir Aukštadvario (Trakų r. sav.) vidurinių mokyklų mokytoju ir direktoriumi. Susidomėjęs senovės kultūros paveldu, pradėjo rinkti archeologijos, istorijos, etnografijos, senojo liaudies meno vertybes, senus dokumentus. Paskirtas Kretingos apskrities pradžios mokyklų I (Kretingos) rajono inspektoriumi, 1930 m. aktyviai įsijungė į miesto ir apskrities visuomeninį, kultūrinį ir politinį gyvenimą, buvo renkamas Kretingos šaulių rinktinės tarybos nariu (1930–1935 m.) ir pirmininku (1931–1933 m.), šaulių moterų sportininkių sekcijos vadovu (1930–1931 m.), dalyvavo lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ skyriaus veikloje, tapo Lietuvių tautininkų sąjungos apskrities valdybos pirmininku (1934–1938 m.), Jaunųjų ūkininkų ratelių Globos draugijos tarybos nariu-globėju (1936 m.), Lietuvos Vakarų sąjungos 1934 m. rugpjūčio 11–12 d. surengtos pirmosios Jūros šventės organizacinio komiteto nariu. Užmezgė ryšius su Šiaulių kraštotyros draugija, dalyvavo jos ekspedicijose ir veikloje. 1934 m. organizavo apskrityje savarankišką Kretingos kraštotyros draugiją. 1935 m. įkūrė Kretingos muziejų, dovanojo jam savo kolekciją, vadovavo muziejaus ūkinei ir kraštotyrinei veiklai. 1938 m. paskirtas Kauno amatų mokyklos direktoriumi, Valstybinių dažymo ir dekoravimo mokytojų ir instruktorių kursų vedėju. Nuo 1939 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo ekonomikos teisę. Po 1940 m. sovietų okupacijos paliktas dirbti amatų mokyklos mokytoju. 1941 m. birželio 14–15 d. naktį su šeima ištremtas į Altajaus kraštą, 1942 m. perkeltas į Kongustachą prie Laptevų jūros, vėliau – į Jakutską. Į Lietuvą grįžo 1959 m., mokytojavo Kauno aklųjų mokykloje-internate. Mirė 1975 m. gruodžio 8 d. Kaune. 1988 m. jam suteiktas Kretingos miesto garbės piliečio vardas.

Nespalvota, horizontalaus formato, dokumentinė nuotrauka. Nufotografuoti Skapiškio mokytojų kursų lankytojų susitikimo dalyviai Kauno V vidurinėje mokykloje. Pirmoje eilėje trečias iš kairės sėdi buvęs kursų vadovas Juozas Žilvitis. Nuotraukos kraštai lygūs. Nugarinės pusės apačioje, dešinėje tušinuku įrašyta J. Žilvičio pastaba: „Skapiškio Mokyt. kursų lankytojų / po 40 m. susitikimas Kaune 1967. VI. 29“.

Juozas Žilvitis (1903 – 1975) – pedagogas, visuomenės veikėjas, Kretingos muziejaus įkūrėjas, Kretingos rajono Garbės pilietis.

Juozas Žilvitis gimė 1903 m. birželio 1 d. Bružiuose (Radviliškio r. sav.). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, dirbo Skapiškio (Kupiškio r. sav.) ir Aukštadvario (Trakų r. sav.) vidurinių mokyklų mokytoju ir direktoriumi. Susidomėjęs senovės kultūros paveldu, pradėjo rinkti archeologijos, istorijos, etnografijos, senojo liaudies meno vertybes, senus dokumentus. Paskirtas Kretingos apskrities pradžios mokyklų I (Kretingos) rajono inspektoriumi, 1930 m. aktyviai įsijungė į miesto ir apskrities visuomeninį, kultūrinį ir politinį gyvenimą, buvo renkamas Kretingos šaulių rinktinės tarybos nariu (1930–1935 m.) ir pirmininku (1931–1933 m.), šaulių moterų sportininkių sekcijos vadovu (1930–1931 m.), dalyvavo lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ skyriaus veikloje, tapo Lietuvių tautininkų sąjungos apskrities valdybos pirmininku (1934–1938 m.), Jaunųjų ūkininkų ratelių Globos draugijos tarybos nariu-globėju (1936 m.), Lietuvos Vakarų sąjungos 1934 m. rugpjūčio 11–12 d. surengtos pirmosios Jūros šventės organizacinio komiteto nariu. Užmezgė ryšius su Šiaulių kraštotyros draugija, dalyvavo jos ekspedicijose ir veikloje. 1934 m. organizavo apskrityje savarankišką Kretingos kraštotyros draugiją. 1935 m. įkūrė Kretingos muziejų, dovanojo jam savo kolekciją, vadovavo muziejaus ūkinei ir kraštotyrinei veiklai. 1938 m. paskirtas Kauno amatų mokyklos direktoriumi, Valstybinių dažymo ir dekoravimo mokytojų ir instruktorių kursų vedėju. Nuo 1939 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo ekonomikos teisę. Po 1940 m. sovietų okupacijos paliktas dirbti amatų mokyklos mokytoju. 1941 m. birželio 14–15 d. naktį su šeima ištremtas į Altajaus kraštą, 1942 m. perkeltas į Kongustachą prie Laptevų jūros, vėliau – į Jakutską. Į Lietuvą grįžo 1959 m., mokytojavo Kauno aklųjų mokykloje-internate. Mirė 1975 m. gruodžio 8 d. Kaune. 1988 m. jam suteiktas Kretingos miesto garbės piliečio vardas.

Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos (RSFSR) valstybinis atsiskaitomasis ženklas 1000 rublių (Расчётный знак 1000 рублей). Be serijos numerio. Tekstas spausdintas rusų kalba, kirilicos rašmenimis. Piešinys horizontalus, raudonos spalvos. Popierius – pilkšvo atspalvio.

Averse lauką rėmina stačiakampis rėmelis su pasikartojančiais ženklais „1000·“, o rėmelio kampuose yra nedidelės ornamentuotos rozetės su skaičiais „1000“, išdėstytais 45 laipsnių kampu. Lauko vidaus kairėje – 1920 m. pavyzdžio RSFSR herbas: skydas su kūju ir pjautuvu, kviečių varpų vainikas šonuose, o apačioje didelis kaspinas su trijų eilučių užrašu: „ПРОЛЕТАРИИ ВСЕХ СТРАН, СОЕДИНЯЙТЕСЬ!" (Visų šalių proletarai, vienykitės!). Dešinėje pusėje viršuje yra užrašas – „РАСЧЕТНЫЙ ЗНАК“ (Atsiskaitymo ženklas), apačioje dviem stambiomis eilutėmis – „1000 РУБЛЕЙ“ (1 000 rublių), dar žemiau yra dviejų eilučių smulkus užrašas – „ОБЕСПЕЧИВАЕТСЯ ВСЕМ ДОСТОЯНИЕМ РЕСПУБЛИКИ“ (Dengiamas visu respublikos turtu). Pačioje apačioje data „1921“.

Reversas: tuščias laukas su smulkiu pasikartojančiu tinklelio motyvo ornamentu.

Banknoto vandens ženklas - tinklelis sudarytas iš skaičiaus „1000“.  

1000 rublių nominalo atsiskaitomieji ženklai (banknotai) buvo įvesti 1921 m. birželio mėn., spausdinti tipografiniu būdu lakštais po 20 vienetų. Naudoti iki 1922 m. liepos 1 d. (pakeisti iki lapkričio 1 d.).

Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos (RSFSR) valstybinis atsiskaitomasis ženklas 1000 rublių (Расчётный знак 1000 рублей). Be serijos numerio. Tekstas spausdintas rusų kalba, kirilicos rašmenimis. Piešinys horizontalus, raudonos spalvos. Popierius – pilkšvo atspalvio.

Averse lauką rėmina stačiakampis rėmelis su pasikartojančiais ženklais „1000·“, o rėmelio kampuose yra nedidelės ornamentuotos rozetės su skaičiais „1000“, išdėstytais 45 laipsnių kampu. Lauko vidaus kairėje – 1920 m. pavyzdžio RSFSR herbas: skydas su kūju ir pjautuvu, kviečių varpų vainikas šonuose, o apačioje didelis kaspinas su trijų eilučių užrašu: „ПРОЛЕТАРИИ ВСЕХ СТРАН, СОЕДИНЯЙТЕСЬ!" (Visų šalių proletarai, vienykitės!). Dešinėje pusėje viršuje yra užrašas – „РАСЧЕТНЫЙ ЗНАК“ (Atsiskaitymo ženklas), apačioje dviem stambiomis eilutėmis – „1000 РУБЛЕЙ“ (1 000 rublių), dar žemiau yra dviejų eilučių smulkus užrašas – „ОБЕСПЕЧИВАЕТСЯ ВСЕМ ДОСТОЯНИЕМ РЕСПУБЛИКИ“ (Dengiamas visu respublikos turtu). Pačioje apačioje data „1921“.

Reversas: tuščias laukas su smulkiu pasikartojančiu tinklelio motyvo ornamentu.

1000 rublių nominalo atsiskaitomieji ženklai (banknotai) buvo įvesti 1921 m. birželio mėn., spausdinti tipografiniu būdu lakštais po 20 vienetų. Naudoti iki 1922 m. liepos 1 d. (pakeisti iki lapkričio 1 d.).

Atlyginimo lapelis Nr. 1315, grafo Juozapo Tiškevičiaus valdų Kretingos dvaro matininko Jono Šostako išduotas padieniui darbininkui Pranciškui Žutautui, kuriam už tai, kad pilant dvaro parko tvenkinių I užtvanką ir tvarkant šlaitus šalia vamzdžių 1883 m. liepos 25–30 d. šešias darbo dienas nešiojo iš po pagrindinio vamzdžio akmenis, priklauso dvaro kasoje gauti 3 rublių dydžio atlyginimą. Kretinga, 1883 m. liepos 30 d. Lenkų k.

Dokumentas horizontalaus formato, balto popieriaus, vienpusis, rašytas ranka, juodu rašalu, pasirašytas J. Šostako, aprobuotas grafienės Sofijos Tiškevičienės parašu ir patvirtintas grafo Juozapo Tiškevičiaus valdų kontrolieriaus žalios spalvos apskritu antspaudu: centre – grafų Tiškevičių giminės herbas „Leliva“, o palei pakraštį – užrašas rusų kalba kirilicos rašmenimis: „КОНТРОЛЕРЪ ИМѢНІЙ ГР. ОСИПА ТЫШКЕВИЧА •“. Apačioje dešiniajame kampe yra pinigus išmokant dalyvavusio liudininko Petrovo parašas kirilicos rašmenimis: „Петровъ“. Lapelis įrištas į Kretingos dvaro kasos 1883 m. liepos mėn. išlaidų apskaitos dokumentų aplanką.

Dokumentas mena Kretingos dvaro parko tvenkinių įrengimo XIX a. antroje pusėje istoriją.

Atlyginimo lapelis Nr. 1323, grafo Juozapo Tiškevičiaus valdų Kretingos dvaro valdybos atstovo Jono Kietorovskio (Keturausko) išduotas samdomam darbininkui Liudvikui Každailiui, kuriam už tai, kad iš Kretingos į Palangą šešias darbo dienas vežiojo baldus, kalkes ir kr., pagal susitarimą priklauso dvaro kasoje gauti 3 sidabro rublių dydžio atlyginimą. Kretinga, 1883 m. liepos 30 d. Lenkų k.

Dokumentas horizontalaus formato, balto popieriaus, vienpusis, rašytas juodu rašalu, pasirašytas J. Kietorovskio (Keturausko), aprobuotas grafienės Sofijos Tiškevičienės parašu ir patvirtintas grafo Juozapo Tiškevičiaus valdų kontrolieriaus apvaliu žalios spalvos antspaudu: centre – grafų Tiškevičių giminės herbas „Leliva“, o aplink jį – kirilicos rašmenų užrašas rusų kalba: „КОНТРОЛЕРЪ ИМѢНІЙ ГР. ОСИПА ТЫШКЕВИЧА •“. Apačioje yra liudininko Ceberio parašu patvirtintas prierašas rusų kalba apie pinigų išmokėjimą. Lapelis įrištas į Kretingos dvaro kasos 1883 m. liepos mėn. išlaidų apskaitos dokumentų aplanką.

Dokumentas mena Kretingos dvaro XIX a. antrosios pusės ūkinio gyvenimo realijas.

Atlyginimo lapelis Nr. 1314, grafo Juozapo Tiškevičiaus valdų Kretingos dvaro matininko Jono Šostako išduotas padieniui darbininkui Jurgiui Sakavičiui, kuriam už tai, kad dvaro parko tvenkinių I užtvankai supilti atvežė 2,53 kub. sieksnio grunto, priklauso kasoje gauti 2 rublių 53 kapeikų dydžio atlyginimą. Kretinga, 1883 m. liepos 30 d. Lenkų k.

Dokumentas horizontalaus formato, balto popieriaus, vienpusis, rašytas ranka, juodu rašalu, pasirašytas J. Šostako, aprobuotas grafienės Sofijos Tiškevičienės parašu ir patvirtintas grafo Juozapo Tiškevičiaus valdų kontrolieriaus žalios spalvos apskritu antspaudu: centre – grafų Tiškevičių giminės herbas „Leliva“, o palei pakraštį – užrašas rusų kalba kirilicos rašmenimis: „КОНТРОЛЕРЪ ИМѢНІЙ ГР. ОСИПА ТЫШКЕВИЧА •“. Apačioje yra dvaro tarnautojo Ceberio parašu patvirtintas paliudijimas rusų kalba kirilicos rašmenimis apie pinigų išmokėjimą. Lapelis įrištas į Kretingos dvaro kasos 1883 m. liepos mėn. išlaidų apskaitos dokumentų aplanką.

Dokumentas mena Kretingos dvaro parko tvenkinių įrengimo XIX a. antroje pusėje istoriją.

Atlyginimo lapelis Nr. 1313, grafo Juozapo Tiškevičiaus valdų Kretingos dvaro matininko Jono Šostako išduotas padieniui darbininkui Jonui Gudui, kuriam už tai, kad dvaro parko tvenkinių I užtvankai supilti atvežė 1,40 kub. sieksnio grunto, priklauso kasoje gauti 1 rublio 40 kapeikų dydžio atlyginimą. Kretinga, 1883 m. liepos 30 d. Lenkų k.

Dokumentas horizontalaus formato, balto popieriaus, vienpusis, rašytas ranka, juodu rašalu, pasirašytas J. Šostako, aprobuotas grafienės Sofijos Tiškevičienės parašu ir patvirtintas grafo Juozapo Tiškevičiaus valdų kontrolieriaus žalios spalvos apskritu antspaudu: centre – grafų Tiškevičių giminės herbas „Leliva“, o palei pakraštį – užrašas rusų kalba kirilicos rašmenimis: „КОНТРОЛЕРЪ ИМѢНІЙ ГР. ОСИПА ТЫШКЕВИЧА •“. Apačioje yra dvaro tarnautojo Ceberio parašu patvirtintas paliudijimas rusų kalba kirilicos rašmenimis apie pinigų išmokėjimą. Lapelis įrištas į Kretingos dvaro kasos 1883 m. liepos mėn. išlaidų apskaitos dokumentų aplanką.

Dokumentas mena Kretingos dvaro parko tvenkinių įrengimo XIX a. antroje pusėje istoriją.

Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos (RSFSR) valstybinis atsiskaitomasis ženklas 1 rublis (Расчётный знак 1 рубль). Be serijos numerio. Autorius: Rihardas Zarinis (Rihards Zariņš, Рихард Германович Заррин, Рихард Германович Зариньш). Išleido RSFSR liaudies bankas, 1919 m. Rusų k., kirilicos rašmenys.

Averse: Rėmelis su tekstu: „1 ОДИН 1 РУБЛЬ 1 ОДИН 1 РУБЛЬ 1“. Centre: RSFSR herbas, po juo – tekstas: „РАСЧЕТНЫЙ ЗНАК Р.С.Ф.С.Р. ОБЯЗАТЕЛЕН К ОБРАЩЕНИЮ НАРАВНЕ С КРЕДИТНЫМИ БИЛЕТАМИ“.

Reverse: Giljošas su nominalu: „1 РУБЛЬ“.

Vandenženklio nėra. Pagrindinės spalvos – žalsva, rausva, melsva, ruda, gelsva.

Atlyginimo lapelis Nr. 1317, grafo Juozapo Tiškevičiaus valdų Kretingos dvaro matininko Jono Šostako išduotas padieniui darbininkui Kazimierui Laurinavičiui, kuriam už tai, kad iš žemių krūvos prie kaštonų alėjos vamzdyno pylimo šlaitams prie I šulinio išpilti atvežė 5,40 kub. sieksnio grunto, priklauso dvaro kasoje gauti išmokėti 5 rublių 40 kapeikų dydžio atlyginimą. Kretinga, 1883 m. liepos 30 d. Lenkų k.

Dokumentas horizontalaus formato, balto popieriaus, vienpusis, rašytas ranka, juodu rašalu, pasirašytas J. Šostako, aprobuotas grafienės Sofijos Tiškevičienės parašu ir patvirtintas grafo Juozapo Tiškevičiaus valdų kontrolieriaus žalios spalvos apskritu antspaudu: centre – grafų Tiškevičių giminės herbas „Leliva“, o palei pakraštį – užrašas rusų kalba kirilicos rašmenimis: „КОНТРОЛЕРЪ ИМѢНІЙ ГР. ОСИПА ТЫШКЕВИЧА •“. Apačioje dešiniajame kampe yra pinigus išmokant dalyvavusio liudininko Petrovo parašas kirilicos rašmenimis: „Петровъ“. Lapelis įrištas į Kretingos dvaro kasos 1883 m. liepos mėn. išlaidų apskaitos dokumentų aplanką.

Dokumentas mena Kretingos dvaro parko įrengimo XIX a. antroje pusėje istoriją.

Atlyginimo lapelis Nr. 1318, grafo Juozapo Tiškevičiaus valdų Kretingos dvaro matininko Jono Šostako išduotas padieniui darbininkui Kazimierui Laurinavičiui, kuriam už tai, kad elektros apšvietimo linijos kabeliui nutiesti angliškajame parke iškasė 2,25 kub. sieksnio griovį, priklauso dvaro kasoje gauti 1 rublio 35 kapeikų dydžio atlyginimą. Kretinga, 1883 m. liepos 30 d. Lenkų k.

Dokumentas horizontalaus formato, balto popieriaus, vienpusis, rašytas ranka, juodu rašalu, pasirašytas J. Šostako, aprobuotas grafienės Sofijos Tiškevičienės parašu ir patvirtintas grafo Juozapo Tiškevičiaus valdų kontrolieriaus žalios spalvos apskritu antspaudu: centre – grafų Tiškevičių giminės herbas „Leliva“, o palei pakraštį – užrašas rusų kalba kirilicos rašmenimis: „КОНТРОЛЕРЪ ИМѢНІЙ ГР. ОСИПА ТЫШКЕВИЧА •“. Apačioje dešiniajame kampe yra pinigus išmokant dalyvavusio liudininko Petrovo parašas kirilicos rašmenimis: „Петровъ“. Lapelis įrištas į Kretingos dvaro kasos 1883 m. liepos mėn. išlaidų apskaitos dokumentų aplanką.

Dokumentas mena pirmojo Lietuvoje elektrinio apšvietimo Kretingos dvaro parke įrengimo 1883 m. realijas.