Search parameters:
-
KRYŽIUS BUTKIŠKĖS K., XX a. I p.
Nespalvotoje fotografijoje pirmame plane nufotografuotas medinis, gausiai dekoruotas kryžius. Kryžmų sankirtoje įspūdingas ornamentuotas ažūrinis saulės diskas. Centre nedidukė atvira koplytėlė su Nukryžiuotuoju ir kryželiu ant stogelio. Diske tarp kryžmų pritvirtinti spinduliai geometrinių ir augalinių motyvų, pilnai užpildantys tarpus tarp kryžmų ir sukuriantys saulės įvaizdį. Šakų galai užbaigti lentelės su rutuliu elementais. Viršūnė užbaigta kaltine dekoruota gausiais spinduliais kryžiumi-saulute. Fone akmeninė tvora, už jos šulinys, auga medis, tolėliau šieno kupetos ir pastatų fragmentai. Fotografijos reverse rankraštiniai spaustuvininkų pasižymėjimai pieštuku. Vietovė ir priklausomybė užrašytos juodu rašalu.
-
KOPLYTĖLĖ MEDYJE, ~XX a. vid.
Nespalvota fotografija. Joje stambiu planu užfiksuota prie medžio kamieno pritvirtinta koplytėlė. Trapecijos formos medinė, atvira, dvišlaičiu stogeliu, mediniu kryželiu viršuje. Viduje - Sopulingosios Dievo Motinos statulėlė. Puošta gausiomis tekintomis detalėmis. Priešais Marijos skulptūrėlę tekinta ažūrinė tvorelė. Fotografijos reverse rankraštiniai spaustuvininkų pasižymėjimai pieštuku. Nuotraukos autoriaus pavardė užrašyta juodu rašalu.
-
Šaukštelis, 1950 m.
Šaukštelį, kuris buvo naudojamas laikant Šv. Mišias tremtyje Minlage (Komija), pasigamino kunigas tremtinys Juozapas Paulauskas. Eksponato pateikėjo kun. J. Petrauskio teigimu, šaukštelio forma išgauta adatos (iš žuvies kaulo) pagalba gremžiant metalinį strypelį.
-
РЕВОЛЮЦИОННЫЙ ПОДЪЕМ В ЛИТВЕ И БЕЛОРУССИИ В 1861-1862 ГГ., 1964 m.
Knyga kietais viršeliais, su popieriniu aplankalu. Knyga iliustruota dokumentų kopijomis ir fotografijomis.
-
Mišių taurės (sibirinės), 1952 m.
Pirmoji taurė cilindro formos, o antroji – lygi (be papuošimų), pėda plati, dvipakopė, kojelė trumpa, kupa siaurėjanti į viršų. Viršus užbaigtas statmenu profiliu. Apačioje išraižyta raidė „B“.
Žemaičių vyskupystės kunigų trėmimai prasidėjo nuo 1831 metų sukilimo. 1864-aisiais, sukilimui pralaimėjus, apie 100 Žemaičių kunigų buvo ištremta į Sibirą. Vyskupas Motiejus Valančius kaip įmanydamas stengėsi palengvinti jų dalią ir nemažai kunigų apsaugojo nuo tremties. Daugelis žemaičių kunigų, kurie tremties vis dėlto neišvengė, atsidūrę toli nuo Lietuvos, nenuleido rankų ir toliau evangelizavo bei patarnavo žmonėms.
Lietuvos sovietinės aneksijos laikotarpiu, pradedant nuo 1940-ųjų metų, 89 Telšių vyskupijos dvasininkai patyrė sovietų okupacinio režimo represijas: buvo nužudyti, įkalinti Sibiro lageriuose ar ištremti. Vargdami Sibire, daugelis iš jų taip pat užsiėmė apaštalavimu. Apie tai liudija kad ir šie iš tremties jų parsivežti rankų darbo liturginiai reikmenys. Vitrinoje eksponuojamos dvi Mišių taurės, kurias muziejui perdavė kunigas tremtinys Brunonas Bagužas. Savo tremties atsiminimuose, kuriuos išspausdinome 2004 metais, jis rašo, kad šias taures ištekino katalikas armėnas. Vieną iš jų kunigas slėpė lageryje, kitą – laukuose. Jas naudodavo slapčia laikydamas šventas Mišias. -
Kunigas Vincentas Abraitis, 1921 m.
Portretinė krėsle sėdičio kunigo fotografija. Reverse dedikacija
-
Arkiv. Jurgis Matulevičius MIC, 1934 m.
Nespalvotas devocinis paveikslėlis su arkivyskupo Jurgio Matulevičiaus MIC atvaidu. skirtas jo beatifikacijai išmelsti. Po vaizdu spausdintas tekstas, reverse atspausdinta malda į Šv. Trejybę.
-
Arkiv. Jurgis Matulevičius MIC, 1934 m.
Nespalvotas devocinis paveikslėlis su arkivyskupo Jurgio Matulevičiaus MIC atvaidu, skirtas jo beatifikacijai išmelsti. Po vaizdu spausdintas tekstas, reverse -atspausdinta malda į Šv. Trejybę.